Girtavimas statybvietėse - iš sovietmečio paveldėta problema. Bet
darbo dieną pradėti nuo butelio alaus ar stipresnio gėrimo statybininkai
neatsisako net per šiuos rekordinius karščius.
Štai alkoholio butelius glėbiais iš prekybos centro „Iki“ jau nuo pat
ryto velka Jonažolių gatvėje dirbantys statybininkai. Kai tik atidaroma
parduotuvė, prie kasų išsirikiuoja kombinezonais vilkinčių darbininkų
eilės. Perka jie viską: degtinę, alų, brendį. Kai kurie statybininkai
jau į parduotuvę ateina su alkoholio kvapu.
Apsipirkę statybininkai traukia į statybos aikštelę ir ten
nesislapstydami gurkšnoja gėrimus.
Svetainėje „YouTube“ yra vaizdo įrašas, kuriame akivaizdžiai matyti, kad
kai kurie darbininkai toje statybietėje nepajėgūs dirbti.
Panašių istorijų gali papasakoti ir vilnietis, kartais prieš darbo
dienos pradžią užsukantis į Baltupiuose esantį prekybos centrą „Iki“
nusipirkti kavos.
Ten jis visada sutinka bent penkis statybininkus su degtinės buteliais
rankose.
Pasipiktinę Jonažolių gatvės gyventojai klausė, kodėl Valstybinės darbo
inspekcijos atstovai neatvyksta į statybų vietą net po to, kai buvo
paskelbtas kaimyno nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame
matyti, kad statybininkai akivaizdžiai šlitinėja ir griuvinėja.
Juo labiau kad parduotuvės darbuotojos patvirtintų, jog statybininkai su
buteliais išeina ir ryte, ir po pietų.
Negalima sakyti, kad darbo inspektoriai nieko nedaro. Bet ar to
pakanka? Surengę reidą dėl alkoholio vartojimo jie jau pirmoje
statybvietėje rado darbininką, kuris į alkoholio matuoklį įpūtė 2,92
promilės. Suprantama, kad tokį darbštuolį jie išsiuntė namo.
Tikrintojai aptiko ir daugiau pažeidimų - statybininkai dirbo be šalmų,
nebuvo įrengti apsauginiai atitvarai. Tad girtuokliams tokioje statybų
vietoje buvo dar pavojingiau. O juk alkoholio vartojimas šią riziką
padidina apie penkiolika kartų.
Prie kito renovuojamo namo tikrintojai aptiko du neblaivius
statybininkus. Vienas darbininkas pripūtė 2,29, kitas - 0,86 promilės.
Abiem buvo surašyti protokolai, jie atleisti iš darbo. Ar labai
girtuokliai nuliūdo? Turbūt ne. Juk statybininkų trūksta, jie susiras
darbo net ir dokumentuose turėdami įrašą apie girtavimą.
Kai tik padaugėja avarijų, kurias sukelia neblaivūs vairuotojai,
policininkai skambina pavojaus varpais, griebiasi įvairių akcijų.
Ir tai duoda naudos. O Darbo inspekcijos atstovai, konstatuodami, kad
nelaimingų atsitikimų statybvietėse skaičiai per pastaruosius trejus
metus panašūs, per daug nesuka galvos.
Jeigu mirtinai traumuotų girtų statybininkų tiek pat kiek ir pernai, kam
kelti paniką? Niekas nesivargina kurti tokios nepakantumo atmosferos
girtuokliams, kokia yra sukurta tarp eismo dalyvių.
Turėtume kalbėti ne tik apie tai, kad statybvietėje dirbantis įkaušęs
žmogus rizikuoja smarkiai susižeisti, kad tvyrant trisdešimties laipsnių
karščiui alkoholio poveikis yra kur kas greitesnis.
Reikėtų pagalvoti ir apie tokio žmogaus darbo rezultatus. Ką nuo pat
ryto užpylęs akis statybininkas pastatys? Kodėl po kelerių metų
gyventojams tenka ieškoti, kas galėtų pataisyti jų pridarytą broką?
Tačiau pirmiausia reikėtų pradėti nuo savęs. Juk ar ne mes skatiname
statybininkų girtuoklystes? Juk paprašę jų pagalbos kartu su atlygiu
neretai kišame ir butelį, o pasisamdę darbininkus įpilame alaus.
„Sostinė“