Girtavimas statybvietėse - iš sovietmečio paveldėta problema. Bet darbo dieną pradėti nuo butelio alaus ar stipresnio gėrimo statybininkai neatsisako net per šiuos rekordinius karščius.
Štai alkoholio butelius glėbiais iš prekybos centro „Iki“ jau nuo pat ryto velka Jonažolių gatvėje dirbantys statybininkai. Kai tik atidaroma parduotuvė, prie kasų išsirikiuoja kombinezonais vilkinčių darbininkų eilės. Perka jie viską: degtinę, alų, brendį. Kai kurie statybininkai jau į parduotuvę ateina su alkoholio kvapu.
Apsipirkę statybininkai traukia į statybos aikštelę ir ten nesislapstydami gurkšnoja gėrimus.
Svetainėje „YouTube“ yra vaizdo įrašas, kuriame akivaizdžiai matyti, kad kai kurie darbininkai toje statybietėje nepajėgūs dirbti.
Panašių istorijų gali papasakoti ir vilnietis, kartais prieš darbo dienos pradžią užsukantis į Baltupiuose esantį prekybos centrą „Iki“ nusipirkti kavos.
Ten jis visada sutinka bent penkis statybininkus su degtinės buteliais rankose.
Pasipiktinę Jonažolių gatvės gyventojai klausė, kodėl Valstybinės darbo inspekcijos atstovai neatvyksta į statybų vietą net po to, kai buvo paskelbtas kaimyno nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad statybininkai akivaizdžiai šlitinėja ir griuvinėja.
Juo labiau kad parduotuvės darbuotojos patvirtintų, jog statybininkai su buteliais išeina ir ryte, ir po pietų.
Negalima sakyti, kad darbo inspektoriai nieko nedaro. Bet ar to pakanka? Surengę reidą dėl alkoholio vartojimo jie jau pirmoje statybvietėje rado darbininką, kuris į alkoholio matuoklį įpūtė 2,92 promilės. Suprantama, kad tokį darbštuolį jie išsiuntė namo.
Tikrintojai aptiko ir daugiau pažeidimų - statybininkai dirbo be šalmų, nebuvo įrengti apsauginiai atitvarai. Tad girtuokliams tokioje statybų vietoje buvo dar pavojingiau. O juk alkoholio vartojimas šią riziką padidina apie penkiolika kartų.
Prie kito renovuojamo namo tikrintojai aptiko du neblaivius statybininkus. Vienas darbininkas pripūtė 2,29, kitas - 0,86 promilės. Abiem buvo surašyti protokolai, jie atleisti iš darbo. Ar labai girtuokliai nuliūdo? Turbūt ne. Juk statybininkų trūksta, jie susiras darbo net ir dokumentuose turėdami įrašą apie girtavimą.
Kai tik padaugėja avarijų, kurias sukelia neblaivūs vairuotojai, policininkai skambina pavojaus varpais, griebiasi įvairių akcijų.
Ir tai duoda naudos. O Darbo inspekcijos atstovai, konstatuodami, kad nelaimingų atsitikimų statybvietėse skaičiai per pastaruosius trejus metus panašūs, per daug nesuka galvos.
Jeigu mirtinai traumuotų girtų statybininkų tiek pat kiek ir pernai, kam kelti paniką? Niekas nesivargina kurti tokios nepakantumo atmosferos girtuokliams, kokia yra sukurta tarp eismo dalyvių.
Turėtume kalbėti ne tik apie tai, kad statybvietėje dirbantis įkaušęs žmogus rizikuoja smarkiai susižeisti, kad tvyrant trisdešimties laipsnių karščiui alkoholio poveikis yra kur kas greitesnis.
Reikėtų pagalvoti ir apie tokio žmogaus darbo rezultatus. Ką nuo pat ryto užpylęs akis statybininkas pastatys? Kodėl po kelerių metų gyventojams tenka ieškoti, kas galėtų pataisyti jų pridarytą broką?
Tačiau pirmiausia reikėtų pradėti nuo savęs. Juk ar ne mes skatiname statybininkų girtuoklystes? Juk paprašę jų pagalbos kartu su atlygiu neretai kišame ir butelį, o pasisamdę darbininkus įpilame alaus.
„Sostinė“
