Tai štai, čia visa Izraelio ir arabų konflikto šerdis - kaip ant delno. Ji iškrenta iš teisingumo, teisėtumo, kaltės ar nekaltumo rėmų. Tai akivaizdu žinant, kad per pastaruosius du metus nužudyta šimtai tūkstančių žmonių, dešimtys tūkstančių vaikų musulmonų tarpusavyje vykstančiuose karuose, teroristiniuose išpuoliuose.
Prieš kelias dienas Nigerijos islamistai Boko Haram sugavę 240 mergaičių, jas išprievartavo ir nužudė. Bendras tarpusavio siaubingų žudynių skaičius veik vienas milijonas iki šios dienos. Su nuo žemės nušluotais miestais ar miesto rajonais. Tai žmogiškos tragedijos, kiekviena atskira siaubinga žmogaus tragedija.
Ką į tai atsako vietiniai „kovotojai už žmogaus teises“ ir „humanistai“? Turėdami omenyje Izraelio ir Hamas konfliktą Gazoje, ciniškai, arogantiškai mesteli: „Prie ko čia? Juk tie žydai visai sužvėrėjo! Ir žydai kalti dėl nacių dauginimosi!“.Tai sako FB aktyviai šia tema pasirodanti menininkų pora.
Prieš kelias dienas LRT Agnės Skamarakaitės šiam konfliktui skirtoje laidoje dalyvavusi Gazos rėmėja Gabrielė Tervidytė tuojau pat atmetė mano siekį parodyti teroristinę „Hamas“ kaip neatsiejamą dalį pasaulinio islamistų judėjimo siekiančio paversti Artimuosius rytus žiauriausia diktatūra, kaip nereikšmingą detalę. O kita laidos dalyvė TSPMI dėstytoja, doktorantė Ieva Koreivaitė pamiršusi bet kokį politologui keliamą objektyvumo reikalavimą pareiškė: „Izraelio tikslas yra naikinti civilius Gazos gyventojus“.
Taigi, kaip atsitiko, kad lyg ir padoriais save traktuojantys veikėjai susėda į vieną vežimą su atvirais antisemitais ir rasistais? Kurių kertinis bruožas yra melas, išsisukinėjimas ir - menkinimas tikrojo islamistų vykdomų civilių žudymo mąsto bei pavojaus nuosaikiems musulmonams. Vieni tiesiogiai, kiti insinuacijomis kuria sužvėrėjusių žydų vaizdą.
Pastabus ir kritiškai mąstantis skaitytojas tikriausiai matys, kad nei Lietuvoje, nei toliau į vakarus, jau nekalbant apie musulmonų šalis, tie veikėjai nekalba apie sužvėrėjusius musulmonus, sužvėrėjusius arabus. Taip, Lietuvoje tie rasistiniai, antisemitiniai šūkiai nesukelia smurto bangų prieš žydus, kaip antai Paryžiuje.
Ten palestiniečių rėmimo demonstracijose kviečiama žudyti žydus, deginamos ar užimamos sinagogos. Prieš kelias savaites Paryžiuje tokia demonstracija sukėlė prancūzišką Kristallnacht 1933 metų Vokietijos nacių analogu. 2014 metų Paryžiuje buvo daužomos Paryžiaus žydams priklausančios parduotuvės, mušami žydų kilmės prancūzai. Vokietijoje Berlyno gatvėse vėl suskambo šūkiai apie žydų naikinimą, Hitlerio kvietimą užbaigti darbą. Belgijoje, kur buvo nužudyti keturi belgų žydai prieš kelis mėnesius, visai nesenai belgų daktaras pasiūlė vietinei belgų žydei eiti gydytis nuo skausmo Gazoje. Švedijoje Malmės mieste jau senai nebestebina išpuoliai prieš žydus net ir miesto savivaldybės lygmenyje.
Tiesa, to mero antisemito valdžioje jau nebėra. Bet bendra ES valdžių pozicija pritrenkia savo tylėjimu. Išskyrus vienintelio Prancūzijos ministro pirmininko viešas pareiškimas smerkiantis antisemitinius išpuolius. Jis uždraudė kritiškas prieš Izraelį demonstracijas, nes jos vis baigiasi smurtu prieš žydus. Kaip į tai reaguoja mūsų „žmogaus teisių gynėjai“? Jie pasipiktinę tokiu nedemokratišku draudimu. Patikslinsiu: piktinasi ne smurtu prieš niekuo dėtus žydus, bet prieš draudimą tą smurtą rengti.
Niekur pasaulyje musulmonų sumurtas prieš musulmonus nesukelia jokių riaušių. Niekas Europoje nedaužo musulmonų parduotuvių langų, jokio pasipiktinimo. Tačiau už Izraelio politiką, šiuo atveju siekiančią apsaugoti savo piliečius nuo „Hamas“ teroro, turi atsakyti kolektyviai visi „sužvėrėję“ pasaulio žydai.
Būtina pabrėžti, kad ES antisemitizmo „madą“ diktuoja 30 milijonų musulmonų imigrantų. Beveik visose jų paliktose šalyse antisemitizmas buvo ir yra valstybės politika. Nereikia pamiršti, kad tarp 1948 ir 1967 metų iš musulmonų šalių buvo išvaryti 800 000 tūkstančių žydų. Jie visi atsidūrė Izraelyje. Žinoma, ne visi musulmonai Europoje yra antisemitai.
Bet pakanka kelių šimtų tūkstančių garsiai šaukiančių ir kelių milijonų musulmonų jiems neprieštaraujančių, kad susidarytum tokį vaizdą. Pridėkime dar ir kairiuosius nešventoje sąjungoje su kraštutiniais dešiniaisiais ir gausime ką turime: nežabotą antisemitizmą. Kuriam, dėl iškreiptos politkorektiškos tautinių mažumų valstybinės politikos pavyzdžiui Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, vis vengiama pasakyti griežtą Ne. Rimtų bei griežtų priemonių prieš bujojantį islamizmą bei antisemitizmą nesiimama.
Šių šalių žiniasklaida taip pat nėra visiškai objektyvi. Net ir tokios kaip BBC. Nes neturi žurnalistų musulmonų tarpusavio konflikto vietose. Jie ten paprasčiausiai nužudomi. Tad žurnalistai masiškai siunčiami į Gazą, nors „Hamas“ persekioja žurnalistus rašančius apie „Hamas“ terorą prieš vietinius gyventojus. Nė vienas neparašys, kad tik 15 procentų Gazos gyventojų remia teroristus, o raketos šaudomos iš darželių, ligoninių kiemų. Kai parašo, tokie žurnalistai persekiojami, vejami iš Gazos. O jau paskelbtus duomenis kai kuriuos redakcijos Vakaruose šalina.
Lietuvoje neturime tokio antplūdžio musulmonų imigrantų. Tad kiekvieną antisemitinį išpuolį galima drąsiai priskirti vietiniams neonaciams. Tuo pat negalima nepasidžiaugti, kad nors pavėluotai, visų svarbiausių Lietuvos politinių partijų reakcijos būna nedviprasmiškai kritiškos antisemitiniams išpuoliams.
Dažniausiai antisemitiniai pasisakymai matomi anoniminiuose komentaruose. Prokuratūra lėtai, bet dirba savo darbą. Tačiau tendencija akivaizdi: užslėptą po kritika Izraeliui antisemitizmą bei rasizmą praktikuoja vietiniai „žmogaus teisių gynėjai“ pasirinkę Izraelį lyg kokį patiekalą nuo švediško stalo. Nes tik atvirai šališka Izraelio kritika galima patraukti į save dėmesį, pasijusti tikru kovotoju už humanizmą. Tuo pat ciniškai nekreipiant dėmesio į tikrąjį terorizmą, jį net pateisinant bei pateikiant teroristines organizacijas kovotojais už laisvę. Ciniškai remiantis JT Žmogaus teisių tarybos pastovia kritika Izraeliui, nors tos tarybos narių dauguma atstovauja žiauriausias diktatūras.
Akivaizdu, kad ant musulmonų ekstremizmo kritikos sau reklamos nepasidarysi, dėmesio į save neatkreipsi. Todėl galima kritiką Izraeliui pateikti taip, kad galiausiai niekuo dėti žydai Europoje tampa antisemitų kaip ir „teisėtais“ taikiniais. Pasirodo, dviejų tūkstančių metų senumo antisemitizmas šiais „civilizuotais“ laikais Europoje niekur nedingo.
Tereikia teisėtos Izraelio kovos prieš terorą su minimaliomis arabų aukomis, ir visas šis mėšlas išsilieja į gatves. Apie tai sukčiaujantys ir taip neigiamą paslaugą darantys objektyviai Izraelio ir „Hamas“ politikos kritikai naudingi idiotai nesusimąsto. Mišką kerti, skiedros lekia. Net jeigu tos skiedros žeidžia žmones, kurie neatsako už vienos ar kitos šalies politiką.
