Sparčiai kaupiamas pilies reliktų lobynas praeities tyrinėtojams atskleidžia daug vertingos informacijos apie pačią pilį ir jos gyventojų praeitį, gyvenimo būdą bei buitį.
Klaipėdos piliavietės archeologinių tyrimų vadovas doc. dr. Gintautas Zabiela neabejoja, jog didieji atradimai dar prieš akis, nes pirmajame tyrimų plote kol kas pasiektas tik 3 metrų gylis, o planuojama kasti dar antrątiek, iki pat viduramžių laikotarpio pilies gynybinio griovio dugno. Archeologų tikslas – išžvalgyti kuo ankstesnius ir dar netyrinėtus kultūrinius sluoksnius, galinčius atskleisti daugiau Klaipėdos pilies kūrimosi, gyvavimo ir sunykimo aplinkybių.
„Klaipėdos pilį pažįstame tik iš išlikusių mūrų, kurie buvo atkasti anksčiau ir dabar eksponuojami po atodangomis, bet tai jau nykimo laikotarpis, o ankstesni sluoksniai iki šiol labai menkai tyrinėti. Dabar turime unikalią galimybę pažvelgti dar toliau į praeitį“,- teigia G. Zabiela.
Archeologai ir rytinę pilies kurtiną šioje vietoje atkursiantys bendrovės „Pamario restauratorius“ vadovai sako, jog kasinėjimai vyksta sparčiai. Uostamiesčiui itin svarbus Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso atkūrimo, statybos ir pritaikymo darbų, išvystant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų ir visuomeninių renginių infrastruktūrą, projekto pirmasis etapas turi būti baigtas kitų metų rudenį, tad sparčiai suktis tenka tiek archeologams, tiek restauratoriams.
Planuojama, jog tyrimai piliavietės teritorijoje bus baigti per rekordiškai trumpą laiką - iki šių metų gruodžio. Įprastai tokios apimties projektą mokslininkai įgyvendintų per dvejus metus. “Pamario restauratoriaus“ direktorius Aldas Kliukas sako, jog teko suremti pečius ir pritaikyti visiškai naują tyrimų organizavimo metodiką.
„Gruntą kasa dvi dešimtys mūsų darbuotojų, juos prižiūri bei radinius registruoja profesionalūs archeologai ir istorikai. Toks darbų organizavimo modelis kol kas nenuvylė nei vienos, nei kitos pusės. Dirbama produktyviai ir kruopščiai, to įrodymas – pro žemę kasusio darbininko akis nepraslydo net tokia smulkmena kaip metalinė adata“,- sako A. Kliukas.
G.Zabiela patikino, jog gerai išsilaikiusi adata – labai retas, vertingas ir informatyvus radinys. Būtent šis kriterijus specialistams svarbiausias vertinant radinius. Pavyzdžiui, iškirstas riterio metalinio šarvo fragmentas – retas radinys, tuo pat metu liudijantis gynybinę pilies paskirtį. Taip pat neįprastas radinys vokiškosios kultūros pilyje – baltiškos stilistikos segės, žiedai. Įdomių prielaidų tyrinėtojams kelia ir rasti žvejybiniai kabliukai bei jų dydis. Galima tik spėlioti, kokio dydžio tuomet būdavęs žvejų laimikis. O mažesnė negu įprasta žirgo pasaga sufleruoja, jog žirgai viduramžiais būdavę mažesni negu dabar. Visa archeologinių tyrimų eiga kruopščiai fiksuojama, radiniai registruojami ir keliauja į Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus specialistų rankas. Po tyrimų jie taps Klaipėdos pilies radinių kolekcijos dalimi, kuri po šio archeologinių tyrinėjimų etapo turėtų smarkiai pagausėti.
