Ministerijos pranešimu, iš penkiolikos Punsko Kovo 11-osios
licėjaus abiturientų, pateikusių dokumentus stoti į Lietuvos
aukštąsias mokyklas, keturiolika pakviesti studijuoti valstybės
finansuojamose vietose, vienas – valstybės nefinansuojamoje.
Dešimt licėjaus absolventų įstojo per pagrindinį priėmimą,
penki – per papildomą priėmimą. Beveik trečdalis jų studijuos
Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Anksčiau šią savaitę Lenkijos lietuvių bendruomenė
išplatino pareiškimą, kad Punsko Kovo 11-osios licėjaus
auklėtiniai jaučiasi apgauti, kai perskaičiavus jų Lenkijoje
laikytų egzaminų rezultatus liko už borto.
Bendruomenės atstovė Irena Gasperavičiūtė BNS tvirtino, jog
daugumai jų galimybę studijuoti Lietuvoje užkirto abitūros
egzaminų verifikavimo koeficientas, kuris buvo pakeistas gegužės
pabaigoje, Lenkijoje egzaminų sesijai einant į pabaigą.
Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus tuomet BNS
sakė, kad Lietuvoje studijuoti norėjusiems Punsko licėjaus
moksleiviams buvo sudarytos sąlygos pretenduoti į programas pagal
tikslinį finansavimą, o į didelės konkurencijos susilaukiančias
medicinos, odontologijos specialybes pretendavę moksleiviai turėjo
per žemus konkursinius balus.
„Mes sudarėme galimybę jiems įstoti per tiksliniu būdu
skiriamas stipendijas į tas kryptis, į kurias leidžia jiems
įstoti. Mes peržiūrėjome jų pageidavimus, turiu pasakyti, kad iš
tikro jie buvo labai ambicingi, medicina ir taip toliau, tačiau su
tokiais baigiamųjų darbų rezultatais, kokius jie turėjo, jie ir
pačioje Lenkijoje negalėtų įstoti. Jie nelaikė valstybinio
egzamino. Studijų kokybės vertinimo centras konvertavo pagal
schemą, kuri patvirtinta ministro įsakymu. Kaip lietuviai,
gyvenantys užsienyje, jie gavo du pridėtinius balus, bet to
nepakako, kad jie įstotų į medicinos studijas“, - BNS sakė
R.Vaitkus.