Visgi Ukrainos įvykių fone numušto „Boeing 777" kibirkštys palietė ir Vakarų europiečius. Nekaltų žmonių, daugiausiai olandų, aukos privertė įprastai su visais draugiškus Europos diplomatus V.Putinui nedrąsiai pasakyti „gal jau sustok“. O naujųjų laikų caras rėžė atgal, „jei man aiškinsit, kaip tvarkytis su ukrainiečiais, tai savo prekes pasilaikykit sau“.
Rusija uždraudė iš visų Vakarų šalių įvežti mėsą, pieno produktus, vaisius, daržoves, žuvį. Žinoma, tai atsilieps mūsų ekonomikai. Turime ne vieną sėkmingą maisto pramonės įmonę, sėkmingai ir pelningai eksportuojančią į Rusiją.
Puiku, kad mūsų verslininkai moka tvarkyti reikalus, kad moka užsidirbti iš didžiulės Rusijos rinkos. Tačiau man verslas su Rusija visada priminė narkomano santykį su adata. Greita euforija tą pačią akimirką, tačiau nežinomybė rytoj. Narkomanas neina gydytis tada, kai svaiginasi, į reabilitaciją gulasi tik kai pradeda stigti pinigų dozei, o narkotikai nebeteikia džiaugsmo.
Kai verslininkai gauna milijoninius pelnus parduodami ar veždami prekes į Rusiją, džiaugiasi visi. Bet akivaizdu, kad jei Rusijos embargas laikysis ilgai, padarinius taip pat pajusime visi. Ir visi turėsime už tai sumokėti.
Tada belieka prisiminti, kad geriausias būdas „nulipti nuo adatos“ yra tiesiog... nustoti vartoti narkotikus. Todėl linkiu, kad ir mes, ir mūsų verslininkai pasinaudotų šiuo abstinencijos laikotarpiu. Susirasime naujas rinkas ir tada tokios Rusijos sankcijos tik kels juoką. Ir aš net neabejoju, kad taip ir nutiks. Kaip kažkada buvome nubausti pradėjus amžinąjį naftotiekio „Družba“ remontą - tiesiog išmokome gyventi be jo.
