Politikė parengė ir Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo
Eutanazijos įstatymo projektą.
Ji siūlo įstatymu reglamentuoti asmens, kenčiančio nuolatines
bei nepakeliamas fizines ir dvasines kančias, kurių neįmanoma
palengvinti, teisę pasirinkti, kad jo gyvybė sąmoningai būtų
nutraukta jo paties prašymu.
Įstatymu taip pat būtų įteisinta asmens teisė iš anksto
nurodyti atlikti jam eutanaziją, jei dėl ligos ar sužalojimo
nulemtos nesąmoningos būsenos jis pats nebegalėtų išreikšti savo
valios.
„(...) eutanazija pacientui, kurį kankina ilgai besitęsiantis
skausmas bei suvokimas, jog liga yra nepagydoma, suteiktų galimybę
numirti oriai, išvengti skausmo ir kančių“, - projekto
aiškinamajame rašte teigia M.A.Pavilionienė.
Pagal projektą, eutanazija būtų laikomas „sąmoningas, šio
įstatymo reikalavimus atitinkantis terminalinės būklės paciento
gyvybės nutraukimas“, paciento pageidavimu eutanaziją atlikti
galėtų tam teisę (specialią licenciją) turintis gydytojas, jam
talkintų konsultuojantis gydytojas.
Nepagydoma liga sergantis ir dideles kančias kenčiantis asmuo
turėtų užpildyti prašymą dėl eutanazijos atlikimo. Prieš tai
gydytojų konsiliumo sprendimu jo būklė turėtų būti pripažinta
terminaline, tai yra medicininiu požiūriu beviltiška ir lemiančia
blogą gyvenimo prognozę.
Kiekvienas veiksnus pilnametis asmuo taip pat galėtų užpildyti
išankstinį nurodymą dėl eutanazijos atlikimo. Jame turėtų būti
nurodyta, kokiais atvejais jam galima atlikti eutanaziją. Toks
nurodymas privalėtų būti užpildomas akivaizdoje trijų veiksnių
pilnamečių asmenų, kurie neturi jokių materialinių interesų ar
kitos tiesioginės naudos, susijusių su paciento mirtimi. Be to,
išankstinis nurodymas galiotų ne ilgiau nei penkerius metus nuo jo
parengimo.
Įstatymo projekte taip pat apibrėžiama, kad teisę atlikti
eutanaziją turintis gydytojas iki pat eutanazijos atlikimo privalo
periodiškai kalbėtis su pacientu dėl jo valios, atsižvelgti į
paciento būklės progresavimą, kad būtų tikras, jog paciento valia
dėl eutanazijos atlikimo nėra trumpalaikė.
Kaip atliekama eutanazija, tikrintų Eutanazijos kontrolės ir
vertinimo komisija.
Projekte taip pat numatyta, kad joks gydytojas negali būti
verčiamas atlikti eutanazijos, joks kitas asmuo negali būti
verčiamas ir padėti ją atlikti.
Pasak M.A.Pavilionienės, esama atvejų, kai eutanazija yra
vienintelė išeitis palengvinti beviltiško ligonio kančias.
„Nepaisant spartaus medicinos mokslo progreso ir svarbių
laimėjimų, dar egzistuoja ligos (bei tam tikros ligų formos ar
stadijos), kuriomis sergantiems pacientams gydymas nepadeda arba yra
veiksmingas tik minimaliai. Tokiais atvejais ligonio kančioms,
skausmui mažinti leidžiamas morfijus, kuris asmenybę paverčia
bejėge, savo valios negalinčia išreikšti būtybe. Manytina, jog
tokia situacija, kai sunkaus fizinio ir (ar) dvasinio skausmo
kamuojamam pacientui nėra suteikiama galimybė ramiai ir oriai
nutraukti gyvenimą, yra keistina“, - teigia parlamentarė.
Ji primena, kad Belgijoje, Liuksemburge bei Nyderlanduose ši
paslauga 2002-2008 metais buvo legalizuota.
M.A.Pavilionienė tvirtina, kad Lietuvoje taip pat žinomas
atvejis, kai 1998 metais motina stipriai apdegusiam sūnui, kankinamam
nepakeliamų skausmų, suleido mirtiną vaistų dozę. Baudžiamojoje
byloje ji buvo išteisinta.
„Būtina paminėti, jog valstybė nėra gyvybės davėja. (...)
Atsižvelgtina ir į šiuolaikiniame pasaulyje vis labiau plečiamas
žmogaus teisių ribas, numatant asmens galimybę savo gyvenimo ir
mirties klausimus spręsti autonomiškai, vis mažiau į tai
įsiterpiant viešajai teisei ir šiuos klausimus reglamentuojant
minimaliai. Tai rodo atskirų valstybių praktika ir tarptautinių
teismų ir institucijų nuomonė“, - sako Seimo narė.
Eutanaziją siūlantį įteisinti įstatymą 2012 metais buvo
parengęs tuometinis Seimo narys Andrius Burba. Tačiau parlamentas jo
projekto nesvarstė.
Prieš dvejus metus visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų
bendrovės „Rait“ atlikta apklausa parodė, kad 47 proc.
respondentų pritaria eutanazijos įteisinimui. 37 proc. apklaustųjų
nurodė, jog tam nepritartų, o 16 proc. apklausoje dalyvavusiųjų
sakė šiuo klausimu neturintys nuomonės.