Liūdname „Rossija 1” reportaže teigiama, kad Baltijos šalys skaudžiai sumokės už politinius žaidimus, kuriuos esą kursto Europos Sąjunga ir JAV.
Lietuviai renkasi lenkišką pieną?
„Lietuva – šalis, iš kurios tekėjo pati plačiausia pieno upė į Rusiją. Kai upę užtvenkė, prasidėjo stichinė nelaimė“, – vaizdžiai reportažą iš Vilniaus pradėjo Lietuvos sostinės senamiesčio fone stovintis Rusijos televizijos žurnalistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad dėl Rusijos sankcijų atostogas turėjo nutraukti net premjeras Algirdas Butkevičius. Deja, pasak žurnalisto, valdžia savo ūkininkams ir perdirbėjams kol kas niekuo negali padėti, tik paragino žmones pirkti lietuviškas prekes.
„Tačiau patys lietuviai dažniau renkasi lenkiškus produktus. Tikrai pigesnius, ir, kaip mano dauguma, kokybiškesnius“, – daro išvadą žurnalistas.
Esą žmonių nedžiugina ir nuolaidos į Rusiją neįleistiems pieno produktams. Visi supranta, kad tai laikina, o ateitis – neaiški.
Tada Rusijos televizija parodė kelių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių bei pieno gamintojų organizacijų atstovų pasisakymus, kuriuose perspėjama, jog dėl mažėsiančios gamybos gali tekti atleisti dalį darbuotojų.
Vilkikuose pūva vynuogės
Rusijos žurnalistai taip pat pakalbino vienos Lietuvos transporto įmonės atstovą, kuris skundėsi, kad Rusijos muitininkams iš pasienio grąžinus vilkikus su itališkomis vynuogėmis dabar jos pūva saugomoje aikštelėje.
„Šaldytuvas dirba mūsų sąskaita, prastovos yra apmokamos mūsų sąskaita. Niekas kitas to neapmoka“, – pasakojo transporto įmonės darbuotojas Aleksandras Omelčenko, laukiantis, kada italai atsiims savo vynuoges.
„Verslas mėgsta tylą. Ten kur politika ar karštos galvos reguliuoja, žinoma, verslo nėra. Dingsta darbo vietos. Būtų geriau, kad politikai kuo greičiau susitartų. Tikimės, kad jei duos Dievas, Rusija po trijų mėnesių atšauks sankcijas ir viskas bus kaip ir anksčiau“, – skundėsi 20 vilkikų turinčios įmonės vadovas.
Suomiai gyrė rusišką degtinę
Panašius vaizdus Rusijos žurnalistai parodė ir iš Latvijos bei Estijos. Nemažai laiko reportaže buvo skirta Suomijai, kurios koncernas „Valio“ dėl Rusijos sankcijų priverstas stabdyti sūrio gamyklas.
Rusijos žurnalistai pakalbino du suomių ūkininkus, kurie investavo milijonus eurų į modernią žemės produktų gamybą, bet dabar neturės kur jų dėti. Suomija į Rusiją išveža penktadalį pagamintų maisto produktų.
„Kaimynai yra kaimynai. Su jais pyktis nereikia. Labai norėčiau, kad viskas kuo greičiau išsispręstų: Rusijos gyventojai ir toliau gertų suomišką pieną, o aš su dideliu malonumu gerčiau rusišką degtinę“, – Rusijos žurnalistams kalbėjo suomių ūkininkas.
Išjuokė Kremliaus propagandą
Šį reportažą internete išjuokė Rusijos opozicijos lyderis Aliaksėjus Navalnas.
„Kaip žinoma, Šiaurės Korėjos televizija savo reportažuose apie JAV tiesos nebijo ir drąsiai pasakoja apie tai, kad paukščius pamatyti JAV sunku, nes juos suvalgo elgetos, gyvenantys gatvėse.
Norėtųsi tai parodyti kaip pavyzdį mūsų žiniasklaidai, kuri kol kas prastokai dirba. Jos biudžetai tikrai didesni nei Šiaurės Korėjos, tačiau kūrybingumas tikrai mažesnis“, – ironizavo A.Navalnas.
Ruošia apynasrį Rusijos TV
Kultūros ministerija antradienį pranešė parengsianti siūlymus, kaip kovoti su Rusijos skleidžiama propaganda prieš Lietuvą ir padidinti produkcijos oficialiomis Europos Sąjungos (ES) kalbomis televizijoje ir radijuje.
Ministro Šarūno Biručio vadovaujama darbo grupė „iki spalio mėnesio pateiks siūlymus dėl propagandos, nukreiptos prieš Lietuvos valstybę sampratos bei sankcijų nustatymo, peržiūrės teisės aktus, reglamentuojančius transliuotojų ir retransliuotojų veiklą mūsų šalyje, taip pat svarstys, kaip padidinti produkcijos oficialiomis ES kalbomis televizijoje ir radijuje“, teigiama pranešime spaudai.
„Norint pasipriešinti prieš mūsų valstybę ir jos vertybes nukreiptam informaciniam srautui, būtina skatinti transliuotojus kurti daugiau nacionalinio turinio, o retransliuotojus – atkreipti dėmesį į retransliuojamų programų ne iš ES šalių skleidžiamą turinį“, – pranešime spaudai teigė ministras.
Darbo grupę sudaro Seimo, Vyriausybės, Valstybės saugumo departamento, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Ryšių reguliavimo tarnybos, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos ir Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos atstovai.
