Amžiną nepasitenkinimą Kauno valdžia galima suprasti. Išties
išskirtinės, drąsių ir tikrai perspektyvių idėjų pasiūlyti galinčios
asmenybės iki šiol kažkodėl nenori stoti prie miesto vairo. Tačiau
išankstinis kai kurių miestiečių niurzgėjimas ir įsitikinimas, kad
viskas, ką planuojama daryti, baigsis ne tik ilgalaikiais nepatogumais
gyventojams, bet ir nesėkme, verčia ieškoti gilesnių šio reiškinio
priežasčių.
Kažkodėl pirmiausia norisi prisiminti „Žalgirio“ arenos, kuriai buvo
pranašaujamas dar vieno pastato vaiduoklio likimas, statybas. Joms
prasidėjus kas tik nesiėmė pranašo vaidmens! Politikus galima suprasti
– jų tiesioginis darbas yra „pudrinti“ rinkėjams smegenis ir
dievagotis, kad viskas, ką daro ne jie, yra blogai arba labai blogai.
Tačiau ir nemažai specialistų bei šiaip miestiečių rypavo, kad
„Žalgirio“ arena parklupdys Kauną – piktintasi ne tik vis augančia
būsimo statinio kaina, bet ir jo vieta, architektūriniu sprendimu.
Kol kas arena Kaunui kelnių nenumovė, nors miestui šis modernus statinys
Nemuno saloje išties kainavo ir vis dar kainuoja nepigiai. Tačiau dabar
kauniečiai, net politikai, kai bendrauja ne su savo rinkėjais, jau kalba
kitaip – jie didžiuojasi, kad miestas turi „Žalgirio“ areną, o kai
kurie net giriasi prisidėję prie šio sėkmingo projekto.
Neseniai tyrimų bendrovės SIC atliktas tyrimas atskleidė, kad
2011-aisiais atidaryta „Žalgirio“ arena yra patraukliausia Lietuvoje.
Per trejus veiklos metus joje jau apsilankė beveik pusė Lietuvos
gyventojų, 2014-ųjų rudenį laukiama dumilijoninio lankytojo. Areną
puikiai žino ir Baltarusijos, Latvijos, Karaliaučiaus srities
gyventojai, atvykstantys į Kauną pasižiūrėti išskirtinių renginių.
Sakysite: didelį lankomumą lemia žmonių smalsumas pamatyti naują areną.
Iš dalies taip, ypač pirmaisiais veiklos metais, tačiau ne tik tai.
Apklausus kauniečius paaiškėjo, kad daugiau nei 70 proc. jų didžiuojasi
šiuo statiniu. Nedaug skyrėsi ir kitų miestų gyventojų nuomonė. Net 65
proc. jų teigė, kad būtent „Žalgirio“ arena labiausiai pagerino jų
nuomonę apie Kauną.
Šią vasarą miesto valdžia garsiai paskelbė apie Laisvės alėjos
rekonstrukcijos pradžią. Jau vyksta viešieji pirkimai, kai paaiškės
nugalėtojas, bus imtasi darbų. Žadama, kad tai įvyks jau šį rudenį.
Turėtume džiaugtis?
„Laisvės alėjos rekonstrukcijos laukia Panemunės tilto likimas!“, „Seną
grindinį išgriaus (sprogdinti, tikėkimės, neprireiks), o paskui – kaip
Dievas duos“, – ant statinės su savo nuomone lipa ne tik opozicijoje
esantys politikai, bet ir verslininkai, bendruomenių atstovai. Juos
kažkodėl iš anksto graužia nepasitikėjimo, kad Laisvės alėja išties gali
būti atnaujinta, kirminas.
Miestiečiai turi teisę abejoti, diskutuoti su valdžia ir iš jos
reikalauti, kad padėtų kurti verslą arba bent netrukdytų dirbti,
gražintų miestą. Kritiškas vertinimas niekam nepakenkė, juolab kad yra
net graudžiai juokingai pasibaigusių iniciatyvų. Prisiminkime bent
„auksinio“ tualeto prie Kauno pilies istoriją, o apie pagrindinės miesto
pėsčiųjų gatvės atnaujinimą kalbama, bet beveik nieko nedaroma nuo
2004-ųjų.
Kad atnaujinti Laisvės alėją reikia, niekas nesiginčija. Architekto
Š.Kiaunės projektavimo įmonė gatvės rekonstrukcijos projektą parengė dar
2009 metais. Specialistai ir net nemažai vietos politikų teigia, kad
jis neblogas. Tik kaip pavyks architektūrinius sprendimus paversti
kūnu? Pagyvensim – pamatysim. Gal vėl galėsime didžiuotis Laisvės
vardu pavadinta legendine pėsčiųjų alėja.
Abejonių kauniečiams kelia ir kairiajame Nemuno krante planuojami
statyti Koncertų, kongresų ir konferencijų rūmai. Nors iki šiol čia
plyti nyki dykynė ir niekas nieko joje daryti nesiėmė, „3K“ projektu
pramintas būsimasis statinys kritikos strėlėmis apšaudomas iš
įvairiausių pusių.
Nors didžioji dalis šiam projektui reikalingų lėšų būtų skirta iš
2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų ir kitos
tokios progos gali nebebūti, daug kas abejoja šio komplekso būtinybe.
Ar nepasiklys miestas tarp naujų projektų ir nepaskęs skolose? Gal ir
būtų gerai projektus surikiuoti į eilę, tačiau aplinkybės ne visada
suteikia galimybę be rizikos ramiai planuoti darbus. Prisiminkime
posakį: „Kas nerizikuoja, tas negeria šampano“.
Ar kelsime taures už tvirčiausią Kaune Panemunės tiltą, unikaliausią
šalyje Laisvės alėją ir nauju miesto simboliu tapsiančius Kongresų
rūmus?
„Laikinoji sostinė“