Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sienos jau beveik pusę metų saugo ne tik kalinius, bet ir savo gėdingą paslaptį.
Kovo mėnesį pūstelėjus stipresniam vėjui nugriuvo ir į gabalus subyrėjo beveik 55 metrų ilgio ir 6 metrų aukščio tvoros dalis, nes ją statant buvo išvogta daugybė medžiagų.
Tokios ekspertų išvados jau žinomos ir kaliniams, kurie ar rimtai, ar juokaudami tikina, kad nuo pavasario atidžiai seka orų prognozes ir laukia, kada atslinks audra ir nugriaus likusią tvoros dalį, kuri – ant molinių kojų.
Audros su baime laukia ir šios kalinimo įstaigos prižiūrėtojai.
Jiems neramu ne tik dėl masinio kalinių pabėgimo, bet ir dėl savo gyvybės – krintantys betono gabalai gali juos mirtinai sužaloti.
Kad pūstelėjus stipresniam vėjui tvora gali griūti, jau patvirtino ir ekspertai.
Tačiau tai, atrodo, nerūpi nei Kalėjimų departamento vadovams, nei ikiteisminį tyrimą kuruojantiems prokurorams.
Nors nuo šio tragedija vos netapusio įvykio, kai kovo 15 dieną griuvo tvora, praėjo jau beveik pusę metų, beveik kilometro ilgio dar nenugriuvusi tvora iki šiol nėra sutvirtinta, neatstatyta ir sugriauta dalis.
Dėl šio skandalingo įvykio Kalėjimų departamentas net nepradėjo tarnybinio patikrinimo, o ikiteisminiam tyrimui vadovaujantys prokurorai iki šiol niekam nepareiškė įtarimų.
Bijojo masinio pabėgimo
Statyti tvorą šioje kalinimo įstaigoje buvo nuspręsta dar 2007 metais.
Tuomet vėjas taip pat išvertė 35 metrus dar sovietiniais laikais statytos tvoros.
Tuometis pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Tomas Bartninkas, kuris šioje įstaigoje ir dabar eina tokias pat pareigas, surašė tarnybinį pranešimą, jog nepastačius naujos tvoros atsiras didelė tikimybė, kad kaliniai rengs masinį pabėgimą.
Savo rašte T.Bartninkas prašė tuomečio kolonijos vadovo Skirmanto Agurkio neskelbiamų supaprastintų derybų būdu skubiai parinkti įmonę, kuri pastatytų naują tvorą.
Pasiūlė nežinomai įmonei
Vos tik toks leidimas buvo duotas, T.Bartninkas kreipėsi į mažai žinomą Kauno statybų bendrovę „Skaidrenė“, kad ji pastatytų 464 metrų ilgio pagrindinę pataisos namų tvorą.
Nors jau tuomet sklandė gandai, kad T.Bartninką ir „Skaidrenės“ vadovus sieja draugiški ryšiai, kauniečiai statybininkai skubiai buvo paskelbti supaprastinto konkurso nugalėtojais.
Tokį sprendimą priėmė kolonijos viešojo pirkimo komisija, kuriai pirmininkavo tas pats T.Bartninkas.
Tais pačiais metais tvora ir buvo pastatyta.
Darbus kontroliavo ir priėmė tuomečiai Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų vadovai S.Agurkis ir T.Bartninkas.
Tragedijos pavyko išvengti
Tačiau šiemet paaiškėjo, kad naujosios tvoros kokybė dar prastesnė negu senosios, statytos 1960 metais.
Kovo mėnesį, pūstelėjus stipresniam vėjui, nugriuvo 55 metrų ilgio ir 6 metrų aukščio tvoros dalis. Tik dėl laimingo atsitiktinumo krintantys betono luitai neužgriuvo šalia budinčių prižiūrėtojų.
Netikėtai atsiradusia proga pabėgti niekas iš kalinių nepasinaudojo, nes niekas nesitikėjo, kad toks iš pažiūros tvirtas statinys gali virsti.
Be to, ir prižiūrėtojai veikė operatyviai – atsiradus plyšiui, jie išsirikiavo gyva siena.
Atsisakė taisyti broką
Griuvenas apžiūrėjusi pataisos namų komisija konstatavo, kad tvoros pamatuose nebuvo įrengti armatūros karkasai.
Tą patį nustatė ir Kaišiadorių savivaldybės sudaryta komisija.
Tačiau nekokybiškai tvorą pastačiusi bendrovė „Skaidrenė“ ne tik atsisakė atstatyti tvorą, bet ir atlikti statinio ekspertizę.
Medžiagos buvo išvogtos
Tad nugriuvusios tvoros ekspertizę savo lėšomis buvo priversti atlikti pataisos namai.
Kruopščiai nugriuvusią tvorą patikrinę bendrovės „Tyrimai ir projektai“ ekspertai nustatė dar skandalingesnių faktų.
Paaiškėjo, kad statant tvorą ne tik nebuvo būtinų armatūros karkasų, bet ir nepanaudota daug kitų statybinių medžiagų, gerokai sumažintas gręžtinių polių diametras, į juos įdėta per pusę mažiau, negu būtina, strypų.
Tikrintojai nustatė, kad norint atstatyti nugriuvusią tvoros dalį būtina atlikti 55 tūkstančių litų vertės darbų.
Ekspertai netikrino vis dar stovinčios beveik 400 metrų ilgio „Skaidrenės“ statytos tvoros būklės, tačiau konstatavo, kad yra didelė tikimybė, jog ir ji buvo pastatyta nesilaikant reikalavimų ir bet kada gali sugriūti.
Administracija veikė išvien?
Gavusi šias ekspertų išvadas pataisos namų administracija kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Kilo įtarimas, kad kelių šimtų tūkstančių litų vertės medžiagas galėjo pasisavinti statybininkai kartu su tuomečiais pataisos namų darbuotojais.
Tokius įtarimus patvirtino ir tai, kad statybose nepanaudotos medžiagos buvo užpajamuotos ir „Skaidrenės“, ir pataisos namų buhalteriniuose dokumentuose.
Pareiškimą prokuratūrai parašiusi pataisos namų administracija prašė, kad būtų paskirta ir dar nenugriuvusios „Skaidrenės“ statytos tvoros ekspertizė.
Dangstosi slaptumo skydu
Nors ikiteisminis tyrimas ir buvo pradėtas, iki šiol jis juda vėžlio greičiu.
Nuo tyrimo pradžios praėjo beveik penki mėnesiai, tačiau iki šiol ne tik niekam nepareikšti įtarimai, bet net nepriimtas nutarimas paskirti ekspertizę.
Paprašytas pakomentuoti tokio lėto tyrimo priežastis Kauno apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Zuzevičius buvo lakoniškas: „Pranešu, kad šiuo metu atliekami visi būtini tyrimo veiksmai ir nustatinėjamos bylai reikšmingos aplinkybės. Siekiant nepakenkti tyrimui, detalesnė informacija šiuo metu nepateikiama.“
Dėl pabėgimo nesijaudina
Atrodo, kad ramūs dėl atsiradusio didžiulio plyšio, galinčios griūti likusios tvoros ir masinio pabėgimo jaučiasi ir Kalėjimų departamento vadovai.
„Kol vyksta derybos su rangovu dėl nugriuvusios statinio dalies atstatymo, 55 metrų ruože įrengti laikini užtvarai. Nugriuvusios tvoros vietoje ištemptas metalinės vielos tinklas.
Apie 40 metrų nuo nugriuvusios tvoros įrengtas stacionarus apsaugos postas, kuriame tarnybą visą parą vykdo ginkluoti apsaugos prižiūrėtojai“, – sakė Kalėjimų departamento atstovas Gediminas Dubonikas.
Jo tvirtinimu, nenugriuvusi tvoros dalis vizualiai atrodo tvarkingai, o atlikti jos išsamią ekspertizę nėra pinigų.
