Galingoms JAV ir Europos ekonomikoms ant menčių paguldžius sovietinę imperiją europiečiai staiga pradėjo nuolaidžiauti ne ką geresnei jos paveldėtojai Rusijai, nė necyptelėję leido nuo Moldovos atplėšti Padniestrę, nuo Gruzijos Abchaziją ir Pietų Osetiją. Galingieji dabar tik pabara V.Putino režimą dėl įvykdytų politinių žmogžudysčių, apsimeta nežinantys ir apie Čečėnijos prezidento R.Kadyrovo užsakytus nužudymus Rusijoje ir užsienyje, leidžia naikinti visus, neįtinkančius šiam galvažudžiui.
Rusijoje V.Putino gimimo dienos proga žudomi žurnalistai, gatvėse užpuolami ir sumušami opozicionieriai, šiuo metu per Kremliui paklusnias televizijas ir laikraščius purvinose propagandos lavinose skandinami vietos intelektualai, tarp jų ir grupės „Mašina vremeni“ lyderis A.Makarevičius, išdrįsęs surengti koncertą Ukrainoje įkurtos pabėgėlių stovyklos vaikams.
Kažkada Rusija buvo skaudžiai nubausta rimtomis sankcijomis už tai, kad 1979 metais įsiveržė į Afganistaną. Tuomet Vakarų valstybės susitarė su arabais mažinti naftos kainas ir jau po klelerių metų prasidėjo sovietinio režimo agonija, pasibaigusi visišku krachu.
Šiuo metu Rusija atvirai įsiveržė ne į kažin kur esantį Afganistaną, o į čia pat esančią Ukrainą, Europos valstybę, artėja ji jau ir prie Europos Sąjungos (ES) bei NATO sienų. Dar blogiau - V.Putinas nedviprasmiškai primena, jog Rusija yra branduolinė valstybė. Ukraina įspėja: Rusija gali panaudoti taktinį branduolinį ginklą Ukrainos valstybingumui sugriauti.
Tuo tarpu ES lyderiai ir JAV prezidentas B.Obama ginklus, patarėjus, bepiločius ir pilotuojamus lėktuvus siunčia kažkur į Iraką karui su islamistais. Jeigu Ukrainai padėti negalima, nes ji nėra NATO narė, tai Irakas juo labiau neturi nieko bendra su ES ir NATO. Tad kas atsitiko?
Tikriausiai nesuklysiu pasakydamas, kad labai įtakingiems ES valstybių politikams didelę įtaką daro asmeniškai jiems ir jų aplinkai skiriami didžiuliai Rusijos pinigai.
Rytų Europos valstybėms, ilgai buvusioms sovietinių KGB ir GRU įtakos zonoje, liustracija labai reikalinga, bet ji dar labiau reikalinga vadinamajai senajai Europai, atsidūrusiai Rusijos oligarchų, o tuo pačiu ir V.Putino, piniginėje.
Vasarą Didžiosios Britanijos premjeras D.Cameronas sutiko priimti labdarai skirtas dideles rusų oligarchų dotacijas, įskaitant ir 160 tūkst. svarų iš Rusijos skrydžių bendrovės „Aeroflot“ direktoriaus V.Černuchino žmonos Liubovės. Pinigus ji davė tik už tai, kad premjeras su Londonu meru pažaistų su ja tenisą. Ši suma atiteko premjero vadovaujamai partijai.
V.Černuchinas yra dirbęs V.Putino administracijoje finansų ministru, turėjo tiesioginių glaudžių ryšių su V.Putino partijai „Vieningoji Rusija“ priklausančiais verslininkais, išgaunančiais auksą.
Šiuos ir kitus skandalingus faktus apie Jungtinės Karalystės politikų papirkinėjimus paskelbė britų naujienų svetainė dailymail.
Rusų verslo magnatas K.Babajevas gyrėsi žinantis, kaip nusipirkti įtaką Didžiojoje Britanijoje. Jis samdo įtakingus Lordų rūmų narius savo įmonės konsultantais už keletą tūkstančių svarų per mėnesį ir V.Putino oligarchams atsiveria visos durys į svarbių asmenų pobūvius bei finansų rinkas.
Taip V.Putino režimui talkinti ėmėsi ne vienas įtakingas Lordų rūmų narys, o britų parlamentaras G.Galloway per metus uždirbo beveik 37 tūkst. svarų, atstovaudamas V.Putiną šlovinančiai propagandos ir melo televizijai „Russia Today“.
Į finansinius sandėrius su Rusijos oligarchais buvo įklimpę ir buvęs užsienio reikalų sekretorius, sekretoriaus patarėjas ir net šios šalies karališkosios šeimos nariai, taip pat šiai šeimai dirbę asmenys. Štai taip V.Putinas tapo Europos traukinio mašinistu.
Rusijos oligarchų ir net valdžios perkamų Vakarų politikų epopėją pradėjo buvęs Vokietijos kancleris G.Schroderis, 2005 metais, praėjus vos mėnesiui kai baigėsi jo kadencija, išrūpinęs Rusijos dujų milžinei „Gazprom“ 1,4 mlrd. dolerių paskolą.
Tada G.Schroderis už didelę algą vadovavo „Gazprom“ vykdomo dujotiekio „Nord Stream“ projektui, kuris dar labiau Vokietiją pririšo prie rusiškų dujų.
Žinoma, galima prieštarauti, esą tada niekas net neįtarė, ką tas V.Putinas iškrės, tačiau dabar juk jau viskas aišku, tai kodėl tie senosios Europos politikai vis dar skalbia kruvinus Rusijos prezidento V.Putino marškinius? G.Schroderis dar šių metų pavasarį savo jubiliejų šventė Rusijoje suV.Putinu.
Visa tų schroderių ir į jį panašių veikėjų retorika primena Raudonkepuraitės ir senele apsimetusio vilko pokalbį.
„Senele, senele, o kodėl tavo ausys tokios didelės, o kodėl akys tokios baisios, dantys tokie dideli ir aštrūs,“ - klausia senosios Europos lyderiai senele apsimetusio V.Putino.
V.Putinas drybso patale, tik ką Ukrainą prarijęs, meluoja kad net akutės blizga, o tie viskuo tiki, nors aiškiai mato, kas patale guli, tačiau toliau bendrauja pagal vilko surašytą scenarijų. Pasaulio galingieji stovi puslankiu prie lovos ir siunčia vis tą pačią nuobodžią žinią vilkui, kad šis prisistatytų tikruoju vardu, o tai ojojoj kaip bus blogai! O šis prisistatyti nenori ir dar vudurinįjį pirštą atkiša.
Kol tas Putinas nepašoks iš patalo ir neprisipažins, kas esąs, kol netrenks kuriam nors klausinėtojui į dantis, tol Europa neatsitokės.
Peršasi mintis, kad Irake ir aplink jį islamišką valstybę ketinantys kurti radikalūs islamistai pradėjo ne nuo to galo. Jiems pirmiausia reikėjo savo stambiose bendrovėse įdarbinti keliolika žilstelėjusių britų Lordų rūmų narių, dar vieną kitą buvusį kanclerį ar kokį ekspremjerą, o jau tada reikėjo kurti tą savo valstybę.
Tokiu atveju Irako kurdai ginklus iš Europos būtų matę kaip savo ausis, kaip kad dabar negauna ir ukrainiečiai, nes tie nevykėliai dėl savo teritorijos išdrįso kariauti su didžiausiu ES politikų darbdaviu misteriu Putinu. Vokietijos kanclerė A.Merkel dar ragina ukrainiečius kariauti taip, kad V.Putino nepažemintų!
Liustracija – ne visagalė, Rusijos oligarchų pasamdytiems kruvinų marškinių skalbėjams sąžinė – jau keistas reiškinys. Tačiau bent jau šiek tiek apsišluoti ES vertėtų. Tada jau būtų galima drąsiai žiebti senele apsimetančiam vilkui į dantis, o ne klausinėti kažkokių nesąmonių.
Beje, gali atsitikti ir taip, kad garvežio mašinistas Vladimiras Vladimirovičius kada nors ims ir pasakys Europai: „Jau atvažiavome. Eurazijos stotelė. Vartykitės lauk, ponuliai šroderiai.“