Apie Ukrainos - Rusijos karą, NATO pagalbą bei Baracko Obamos vizitą Estijoje, V.Adamkus su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
- Pradėkime nuo JAV prezidento B.Obamos vizito Taline. Kokia jo reikšmė?, - paklausė D.Žeimytė.
- Daugiau simbolinė, moralinė. Išklausius jo kalbos nieko kito nebuvo galima tikėtis. Buvo įdomu tai, kad jis pasirinko Estiją ir išsakė savo ir Amerikos pozicijos užtikrinimą, kad jiems rūpi regionas. Vizitas į Estiją pabrėžia JAV užsienio politiką, kad Amerika turi tikslą išlaikyti Baltijos erdvę, Lenkiją Vakarų demokratijos pusėje.
- Estijos pasirinkimas turbūt neatsitiktinis. Ji, kaip NATO valstybė, iš Baltijos šalių yra stipriausia.
- Viena priežastis yra Estijos nuolatinis, tvirtas žingsnis NATO organizacijoje. Kita, kad Narva yra miestas, kur yra daugiau rusų nei estų. Manau, kad bijota, jog Rusija nepasinaudotų tuo pačiu pretekstu, kaip padarė Ukrainoje – rusų mažumų rėmimu.
- Ar šį vizitą galima traktuoti kaip NATO apsaugos garantą?
- Manau, kad taip. Kaip bebūtų, NATO yra užėmusi labai tvirtą poziciją. Tai pirmoji organizacija, kuri Ukrainos įvykius pavadino tikraisiais vardais, kad tai karinė agresija ir nėra ko kalbėti apie šaltąjį karą. Amerika stipriai remia tą organizaciją ir prezidentas patvirtino, kad Ukrainos reguliariosioms pajėgoms reikalinga ne tik ekonominė, bet ir karinė parama.
- Ką manot apie tai? Ukraina nėra NATO narė, bet prašo karinės pagalbos. Ar apskirtai reikia kalbėti apie paramą?
- Tai gali iššaukti aktyvųjį karą. Pasaulyje jau pripažinta, kad Rusija ginklais ir visom kitom priemonėm remia sukilėlius ar rusų interesų gynėjus, net nežinau, kaip juos pavadint. Nėra ko dangstyti Rusijos agresijos. Jeigu yra karinis įsibrovimas į Ukrainą, lygiai toks pat likimas gali atsitikti ir Baltijos valstybėms.
- Prezidente, rytoj Velse prasidės NATO viršūnių susitikimas. Lietuva išvažiavo su konkrečiu prašymu – nuolatinėmis NATO bazėmis Lietuvoje. Amerika palaiko Baltijos valstybes, Vokietija priešinasi. Ar nėra to, kad pati NATO viduje suskilusi, todėl neįmanoma pasiekti vidinio sutarimo?
- Vienintelis tvirtas ir nepalaužiamas susitarimas yra penktasis straipsnis, kuris sako, kad bet kurios NATO valstybės užpuolimas yra visos organizacijos užpuolimas. Visi kiti narių pozicijų pasikeitimai priklauso nuo pačių valstybių.
Neužmirškime, kad Rusija yra pasirašiusi visą eilę tarptautinių susitarimų – kaimynų neužpuolimų, teritorijų atsisakymų. Visų lyg vieno yra nesilaikoma ir provokuojama, kad konfliktas paaštrėtų. Vyksta visuomenės patraukimas savon pusėn. Rusijos užimta pozicija yra grėsmė. Amerikiečiai pripažįsta Rusijos agresiją, bet jiems tas karas yra tolimas. Jie visada bandys ieškoti išeities iš tiesioginio Amerikos įsijungimo. Amerikos pozicija yra daugiau moralinė.
- Ar šis vizitas ir NATO viršūnių susitikimas kaip nors gali paveikti V.Putiną?
- Nemanau. Rusija sąmoningai užėmusi savo poziciją. Jai nei šilta, nei šalta, ką NATO darys. Jie skelbia poziciją, kad jie yra už derybas ir norą išspręsti konfliktą, kuris kyla Ukrainos viduje. NATO jiems antraeilis dalykas. Tai propagandinė pozicija, kurią Rusija labai sėkmingai išnaudoja.
- Tai yra akligatvis?
- Viršūnių susitikimas tikrai neišspręs problemos. Ir B.Obama pareiškė, kad negalim išspręsti per naktį, net ir per metus. Bet galutinis rezultatas būtų, jei vykdoma ekonominė blokada sužlugdytų V.Putino agresijos planus.
- P.Porošenkos administracija pranešė su V.Putinu sutarę dėl paliaubų Ukrainos rytuose. Rusija šitą informaciją paneigė. Kas čia vyksta?
- Stebėtinas V.Putino pažeidimas. Tokio susitarimo nėra, o į Ukrainos prezidento pareiškimą žiūrima su optimizmu, kad jis bus primestas Rusijai ir jie turėtų pasitraukti iš konflikto. Manau, kad čia abiejų pusių nesusikalbėjimas, bet tai nestebina.
- Būtų keista, jei Rusija patvirtintų tokį susitarimą, nes tokiu atveju ji pripažintų, kad kariauja Ukrainoje, ką dabar visada neigia.
- Čia galima matyti nesusitarimą, kuris iškilo į viešumą. Viena ar kita pusė prisipažįsta, kad padarė klaidą ir nenori, kad ji būtų paviešinta.
- Ieškoma receptų Ukrainos paliauboms. Koks galėtų būti realiausias scenarijus?
- Sunku atsakyti. Reikia žinoti, kokiame lygyje yra susitarimo planai, jeigu jie išvis daromi. Deja galiu pasakyti, kad nukentės Ukraina, o ne Rusija. Kai kurios dalys, kur gyvena rusai, neatsisakys savo, ir, aišku, Krymas. Ten užimta teritorija jau įsitvirtinusi.
- V.Putinas jau kalbėjo apie derybas dėl Rytų Ukrainos valstybingumo. Ar tai gali būti vienas iš scenarijų?
- Gali būti. Manau, kad vienas dalykas, ką Rusija bando padaryti, tai įtikinti pasaulį, kad ji niekuo dėta.
- Ukrainoje artėja rinkimai. Ar laiku jie vyksta?
- Demokratiniai rinkimai tikrai įvyks vakarų Ukrainoje, rytų – irgi aiškūs rezultatai, ten dauguma rusų. Parlamento rinkimai tikrai neduos atsakymo ir nesuves abiejų pusių į vieną.
- P.Porošenka daro reveransą Maidano kovotojams, kurie reikalavo valdžios pasikeitimo ne tik viršūnėse, bet ir Radoje. Gal tai klaida rengti rinkimus tokiu laikotarpiu?
- Čia vidaus požiūris. Gal prezidentas galvoja, kad sustiprins vyriausybės galias, parlamentas bus išrinktas atstovaujantis didesnę visuomenės dalį. Nors gali įvykti tai, ko Ukraina niekada nepripažins – šalis suskils, Ukraina gali įsivesti savo karinius dalinius ir prisijungti prie Rusijos.
Sunku naujam prezidentui primesti kažkokias klaidas. Jie gina tai, už ką ir mes stovime. Bijau, kad nepavyks išlaikyti visos teritorijos vientisumo. Norint nenorint, šiuo metu Ukrainos galimybės tapti ES nare yra neįgyvendinamas dalykas.
- 1998 m. daug kas sakė, kad Baltijos valstybėms tai neįmanoma, nes valstybės – neapginamos.
- Baltijos valstybės savo tautiškumą buvo įforminusios nuo 1918 m. ir aktyviai dalyvavo užsienio politikoje. Skirtumas tarp Ukrainos ir Baltijos valstybių yra. Pačių ukrainiečių tarpe trūksta vientisumo. Kartais ir Lietuvoje tą išgirstam. Girdėjau, kad piliečiai pasipiktinę, jog NATO kuria karines bazes. Lietuva viena pati apgintų savo teritorijas ir teises? Čia reikia visiškai nesiorientuoti politikoje. Lietuva neturi aviacijos, o nusipirkti vieną lėktuvą reiktų viso Lietuvos biudžeto.