„Per pastaruosius dešimt metų savivaldybių skolos padidėjo penkis kartus. Dažniausiai savivaldybės prasiskolina vykdydamos ES struktūrinių fondų projektus, prie kurių vykdymo turi prisidėti ir pačios. Skolos šiems projektams vykdyti sudarė apie 50 proc. visos savivaldybių skolos“, - sakoma ketvirtadienį išplatintame auditorių pranešime spaudai.
Jame pažymima, kad 2013 metų pabaigoje savivalda turėjo per 2 mlrd. litų skolų. 25 savivaldybių skolinimosi galimybės yra apribotos, nes jos neturi teisės skolintis investicijų projektams, įgyvendinamiems be ES paramos.
„Savivaldybėms dar sunkiai sekasi lėšas ir turtą planuoti, apskaityti ir tvarkyti taip, kaip numato įstatymai, o dauguma savivaldybių skęsta skolose, stringa bendruomenėms svarbūs investiciniai projektai“, – audito rezultatus 60-yje Lietuvos savivaldybių komentavo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Auditoriai pabrėžia, kad savivaldybės neturi aiškios skolos valdymo strategijos, todėl kyla rizika, kad priartėjusios prie maksimalios skolinimosi limitų ribos ir netekusios teisės skolintis, jos nebus pajėgios vykdyti investicinių projektų, suvaldyti prisiimtų skolinių įsipareigojimų, subalansuoti biudžetų, tad ateityje gali kilti grėsmė finansiniam tvarumui.
„Beje, savivaldybių skolos dydis neparodo realios savivaldybės padėties dėl įsiskolinimų. Trūkstant teisinio reglamentavimo, dalis savivaldybių į skolą įtraukė ne visus įsipareigojimus kreditoriams, o viena (Vilniaus miesto - BNS) savivaldybė ėmė taikyti alternatyvias skolinimuisi priemones, taip išvengdama nustatytų skolinimosi procedūrų“, - nurodo auditoriai.
Anot jų, nei valstybės institucijos ir įstaigos, nei savivaldybės neskiria pakankamai dėmesio valstybės investicijoms planuoti: nebaigus įgyvendinti vykdomų projektu, planuojami nauji, jie trunka dešimt metų ir ilgiau, ne visi projektai tiek laiko išlieka aktualūs, pabrangsta jų vykdymo sąnaudos. Ne visais atvejais aiškios naujų projektų įtraukimo į Valstybės investicijų programą priežastys, tuo metu tęstiniams projektams nusprendžiama lėšų neskirti, dėl to jų įgyvendinimas užsitęsia.
„Įgyvendinant valstybės investicinius projektus, socialinę ir ekonominę naudą gauna savivaldybės, tačiau dažniausiai juos planuojama vykdyti tik valstybės lėšomis, savivaldybės savo lėšomis prisideda mažai“, - teigia Valstybės kontrolė.
