Nuostolius patirianti Lietuva prašo milijonų, bet ar juos gaus?

Kodėl Lietuva prašo Europos Komisijos būtent 46 mln. eurų, - beveik 160 mln. litų po Rusijos embargo žemdirbių patiriamiems nuostoliams kompensuoti? Iš ko sulipdytas šis skaičius? Ar kompensacijų sulauks ir daržovininkai? Šie klausimai lyg pavydas smaugia žemės ūkio produktų pirkėjus, kurie niurna ir bamba, parduotuvėse brangiai mokėdami ir už pieną, ir už mėsą.

Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbailienė

Sep 5, 2014, 5:37 PM, atnaujinta Feb 9, 2018, 5:53 PM

Penktadienį, rugsėjo 5-ąją, Briuselyje ES Žemės ūkio ministrų taryba svarsto, kaip sušvelninti Rusijos embargo žemdirbiams sukeltus nuostolius. Pati Europos Komisija prakalbo apie tai, kad Lietuvą labiausiai nukentėjo nuo Rusijos paskelbtų sankcijų. Tad tie 46 mln. eurų - daug ar mažai?

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojo Jono Lisausko, ši suma apskaičiuota įvertinus ne kokių nors perdirbėjų, bet būtent žemdirbių patiriamus nuostolius ir atsižvelgus, kad paramos jiems labiausiai reiks tris mėnesius.

Mat viliamasi, kad per tris mėnesius pieno ir mėsos produktų gamintojai nuties naujus eksporto kelius, todėl pakels ir žaliavos supirkimo kainą.

Kainas nukando perdirbėjai

„Uždraudus pieno ir mėsos produktų eksportą į Rusiją, superkamo pieno kaina krito 10-15 proc. ir jau nė nesiekia 0,2 euro (0,69 lito) už kilogramą.

Galvijų supirkimo kainos krito maždaug penktadaliu.

Mes paskaičiavome, kad žemdirbiai, kritus žaliavos supirkimo kainoms, per mėnesį patyrė maždaug 15,3 mln. eurų (53,3 mln. litų) nuostolio. Tad tie 46 mln. eurų – apytikrė pinigų suma, kurios gali prireikti per tris mėnesius susikaupsiantiems nuostoliams kompensuoti. Bet tai nereiškia, kad Europos Komisija būtent tiek ims ir atrieks iš ES biudžeto“, - sakė J.Lisauskas.

Daržoves apars arba išdalins

Kitas paramos būdas numatytas daržovių ir vaisių augintojams. Europos Komisija jiems jau yra rezervavusi 125 mln. eurų (431 mln. litų). Kiek tos paramos atiteks Lietuvai, dar nežinia.

ŽŪM šiuo metu rengia Laikinosios paramos vaisių ir daržovių augintojams teikimo taisykles. Kai šios taisyklės išvys dienos šviesą, daržovių ir vaisių augintojai galės ES paprašyti kompensacijų.

Numatyta, kad 82 mln. eurų išsidalins ES sodininkai, auginantys obuolius ir kriaušes, 43 mln. – daržininkai.

Pasak J.Lisausko, paramos dydis priklausys nuo to, kaip ir kam bus panaudota tai, ką sodininkai užaugins.

Didžiausia parama bus skiriama tiems, kurie dėl Rusijos embargo susidariusį vaisių ir daržovių perteklių išdalins kaip labdarą.

Mažiausia parama atiteks tiems žemdirbiams, kurie derliaus net nenuims nuo laukų, pavyzdžiui, užars morkas laukuose ar pomidorus ir obuolius sumes į komposto duobes.

Pasak J.Lisausko, vargu, ar daug Lietuvos daržininkų norės pasinaudoti šia parama. Juoba kad derlius dar nė nenuimtas.

ŽŪM duomenimis, Lietuvoje užauginama apie 300 tūkst. tonų daržovių ir 550 tūkst. tonų bulvių. Pastaraisiais metais eksportas į Rusiją siekė 27 tūkst. tonų daržovių ir 26 tūkst. tonų bulvių. Tai sudaro nedidelę dalį visos užaugintos daržovių ir bulvių produkcijos – atitinkamai 9 ir 4,7 proc.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.