Vos politikas po kariškai praleistų atostogų pravėrė darbo kabineto duris, į jas pasibeldė 16 tarybos narių, itin susirūpinusių miesto likimu. Tiek politikų reikalauja kitą savaitę sušaukti neeilinį tarybos posėdį ir apsvarstyti neatidėliotinus klausimus.
Šie politikai tikisi dar 5 tarybos narius įtikinti, kad A.Kupčinskas nevertas būti Kauno meru – 21 balso užtektų pakeisti miesto valdžią.
Kokie negrįžtami procesai gresia Kaunui ir ką iškrėtė miesto valdžia, kad negalima palaukti savaitę – iki eilinio tarybos posėdžio, kuris įvyks rugsėjo 18-ąją?
Opozicijos atstovams nerimą kelia stringantis Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų Nemuno pakrantėje projektas, Laisvės alėjos rekonstrukcija, transporto reforma, autobusų ir troleibusų stotelių stoginių įrengimo konkursas, gatvių remontas, savivaldybės skolos.
Jeigu kilo kliūčių Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų statybai, A.Kupčinsko oponentai turėtų tik džiaugtis. Juk visai neseniai jie vienu balsu piktinosi mero užsispyrimu ir įtikinėjo, kad tai bus dar viena sunkiai pakeliama našta miesto biudžetui. Taigi reikėtų šiek tiek nuoseklumo.
Ilgai laukta Laisvės alėjos rekonstrukcija gali prasidėti jau šį rudenį. Šioje pagrindinėje miesto arterijoje įsikūrę verslininkai įbauginti, kad darbai truks net 12 metų, ir apkasais virtusi Laisvės alėja galutinai sužlugdys jų verslą.
A.Kupčinskas tikina, kad užteks ketverių metų. Tokiais skaičiavimais galima suabejoti, nes ir Panemunės tiltu pagal išankstinį planą turėjome važiuoti jau šių metų rudenį, tačiau tilto atidarymo šventė atidėta mažiausiai metams.
Kas pasikeis, jeigu tarybos nariai porą valandų ginčysis, kiek laiko užtruks Laisvės alėjos rekonstrukcija? Greičiau darbai nebus atlikti, ir niekas nežino tikslaus atsakymo į šį klausimą.
Kalbėti apie prastą Kauno gatvių būklę yra tas pats, kas įtikinėti žmones, kad agurkai būna žalios spalvos, o dviratis turi du ratus. Gatvės remontuojamos vangiai, ir proveržio šioje srityje nematyti. Ką nauja galima pasakyti?
Transporto stotelių stoginės Kaune išties atrodo kraupiai – nukelti suoliukai, išdaužyti stiklai, o kai kuriose vietose stoginių išvis neliko. Kažką panašaus galima pamatyti nuotraukose iš Ukrainos, kur aidi šūviai ir niokojami miestų statiniai.
Visos pastangos reformuoti viešąjį transportą nublanksta, kai į stotelę atkulniavę garbaus amžiaus kauniečiai ne tik neturi kur prisėsti, bet ir pasislėpti nuo lietaus ar vėjo.
Už nesugebėjimą surengti stoginių įrengimo konkursą su padoria laiko atsarga miesto valdžia tikrai verta pylos. Visi puikiai žinojo, kad baigiasi anksčiau sudarytos sutartys, žinojo apie galimybę skųsti konkurso rezultatus, tačiau niekas šių aplinkybių neįvertino.
Kita vertus, niekas nepasikeis, jeigu šis klausimas bus apsvarstytas po savaitės vykstančiame tarybos posėdyje.
Pamėginkime prisiminti, kada buvo paviešintas konkretus miesto valdžios ar savivaldybės tarnautojų korupcijos, finansinių machinacijų ar slaptų susitarimų atvejis.
Dažniausiai pirštais badoma į kolektyvinius sprendimus, kurie priimami balsų dauguma. Tie sprendimai gali būti vadinami tiek gerais, tiek nevykusiais – viskas priklauso nuo to, kuri politinė jėga yra valdžioje.
O galbūt bijoma skandinti oponentus, nes jiems netikėtai atsidūrus valdžioje kaltinimai gali grįžti įspūdingo dydžio bumerangu, mat šventųjų tarybos posėdžių salėje būtų sunku surasti.
Vis dėlto politikai vasarą turbūt gerai pailsėjo ir atgavę jėgas aktyviai pradeda naują politinį sezoną, kuris pasibaigs kitų metų pradžioje vyksiančiais merų ir tarybos narių rinkimais.
Paskutinis šios kadencijos pusmetis bus įtemptas. Netruks pasipilti piktų kaltinimų, pareiškimų ar net išdavysčių lavina siekiant žūtbūt sublizgėti rinkėjų akyse.
Kyla abejonių, ar visos politinės jėgos Kaune randa savo vietą ir kovoja už prigimtines savo idėjas. Tiesa, valdantiesiems susikeitus vietomis su opozicijos jėgomis, prieš rinkimus turbūt išvystume panašų vaizdą.
„Laikinoji sostinė“
