Vos politikas po kariškai praleistų atostogų pravėrė darbo kabineto
duris, į jas pasibeldė 16 tarybos narių, itin susirūpinusių miesto
likimu. Tiek politikų reikalauja kitą savaitę sušaukti neeilinį tarybos
posėdį ir apsvarstyti neatidėliotinus klausimus.
Šie politikai tikisi dar 5 tarybos narius įtikinti, kad
A.Kupčinskas nevertas būti Kauno meru – 21 balso užtektų pakeisti
miesto valdžią.
Kokie negrįžtami procesai gresia Kaunui ir ką iškrėtė miesto valdžia,
kad negalima palaukti savaitę – iki eilinio tarybos posėdžio, kuris
įvyks rugsėjo 18-ąją?
Opozicijos atstovams nerimą kelia stringantis Kongresų, konferencijų ir
koncertų rūmų Nemuno pakrantėje projektas, Laisvės alėjos
rekonstrukcija, transporto reforma, autobusų ir troleibusų stotelių
stoginių įrengimo konkursas, gatvių remontas, savivaldybės skolos.
Jeigu kilo kliūčių Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų statybai,
A.Kupčinsko oponentai turėtų tik džiaugtis. Juk visai neseniai jie
vienu balsu piktinosi mero užsispyrimu ir įtikinėjo, kad tai bus dar
viena sunkiai pakeliama našta miesto biudžetui. Taigi reikėtų šiek
tiek nuoseklumo.
Ilgai laukta Laisvės alėjos rekonstrukcija gali prasidėti jau šį rudenį.
Šioje pagrindinėje miesto arterijoje įsikūrę verslininkai įbauginti, kad
darbai truks net 12 metų, ir apkasais virtusi Laisvės alėja galutinai
sužlugdys jų verslą.
A.Kupčinskas tikina, kad užteks ketverių metų. Tokiais skaičiavimais
galima suabejoti, nes ir Panemunės tiltu pagal išankstinį planą turėjome
važiuoti jau šių metų rudenį, tačiau tilto atidarymo šventė atidėta
mažiausiai metams.
Kas pasikeis, jeigu tarybos nariai porą valandų ginčysis, kiek laiko
užtruks Laisvės alėjos rekonstrukcija? Greičiau darbai nebus atlikti,
ir niekas nežino tikslaus atsakymo į šį klausimą.
Kalbėti apie prastą Kauno gatvių būklę yra tas pats, kas įtikinėti
žmones, kad agurkai būna žalios spalvos, o dviratis turi du ratus.
Gatvės remontuojamos vangiai, ir proveržio šioje srityje nematyti. Ką
nauja galima pasakyti?
Transporto stotelių stoginės Kaune išties atrodo kraupiai – nukelti
suoliukai, išdaužyti stiklai, o kai kuriose vietose stoginių išvis
neliko. Kažką panašaus galima pamatyti nuotraukose iš Ukrainos, kur aidi
šūviai ir niokojami miestų statiniai.
Visos pastangos reformuoti viešąjį transportą nublanksta, kai į stotelę
atkulniavę garbaus amžiaus kauniečiai ne tik neturi kur prisėsti, bet
ir pasislėpti nuo lietaus ar vėjo.
Už nesugebėjimą surengti stoginių įrengimo konkursą su padoria laiko
atsarga miesto valdžia tikrai verta pylos. Visi puikiai žinojo, kad
baigiasi anksčiau sudarytos sutartys, žinojo apie galimybę skųsti
konkurso rezultatus, tačiau niekas šių aplinkybių neįvertino.
Kita vertus, niekas nepasikeis, jeigu šis klausimas bus apsvarstytas po
savaitės vykstančiame tarybos posėdyje.
Pamėginkime prisiminti, kada buvo paviešintas konkretus miesto valdžios
ar savivaldybės tarnautojų korupcijos, finansinių machinacijų ar slaptų
susitarimų atvejis.
Dažniausiai pirštais badoma į kolektyvinius sprendimus, kurie priimami
balsų dauguma. Tie sprendimai gali būti vadinami tiek gerais, tiek
nevykusiais – viskas priklauso nuo to, kuri politinė jėga yra
valdžioje.
O galbūt bijoma skandinti oponentus, nes jiems netikėtai atsidūrus
valdžioje kaltinimai gali grįžti įspūdingo dydžio bumerangu, mat
šventųjų tarybos posėdžių salėje būtų sunku surasti.
Vis dėlto politikai vasarą turbūt gerai pailsėjo ir atgavę jėgas
aktyviai pradeda naują politinį sezoną, kuris pasibaigs kitų metų
pradžioje vyksiančiais merų ir tarybos narių rinkimais.
Paskutinis šios kadencijos pusmetis bus įtemptas. Netruks pasipilti
piktų kaltinimų, pareiškimų ar net išdavysčių lavina siekiant žūtbūt
sublizgėti rinkėjų akyse.
Kyla abejonių, ar visos politinės jėgos Kaune randa savo vietą ir kovoja
už prigimtines savo idėjas. Tiesa, valdantiesiems susikeitus vietomis
su opozicijos jėgomis, prieš rinkimus turbūt išvystume panašų vaizdą.
„Laikinoji sostinė“