Pailsėti į Prancūziją išvykusio ir ten mįslingai prapuolusio Betygalos parapijos klebono paiešką vykdantys pareigūnai neturi paguodžiančių žinių.
Aistringas keliautojas V.Aukštakalnis į Prancūziją išvyko rugpjūčio 24 dieną. Pažįstamiems užsiminęs, kad ketina kopti į Monblano kalną, dvasininkas namo negrįžo.
Į Lietuvą klebonas ketino parvykti jau rugpjūčio 29-ąją. Kai punktualumu garsėjęs klebonas nepasirodė ir per rugsėjo pirmąją vykti turėjusias pamaldas, parapijiečiai susirūpino, kas galėjo nutikti jų ganytojui.
Paieškos bylą pradėję Raseinių policijos pareigūnai pagal prisijungimus prie V.Aukštakalnio mobiliojo ryšio telefono nustatė, kad dvasininkas kirto Vokietiją ir įvažiavo į Prancūziją.
Tačiau jau nuo rugpjūčio 28 dienos V.Aukštakalnio naudotas mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas.
Gavę Lietuvos pareigūnų prašymą Prancūzijos žandarmerijos pareigūnai apieškojo Šamoni miestelį, kuriame prieš kopiant į Monblaną ketino apsistoti V.Aukštakalnis, tačiau jo pėdsakų čia neaptiko.
Betygalos klebono automobilį „Opel Vivaro“ Prancūzijos žandarai praėjusio penktadienio pavakare rado Lez Hušo miestelyje, kuriame kopti į Monblaną susiruošę alpinistai paprastai palieka savo automobilius.
Policijos duomenimis, į šį kalną V.Aukštakalnis susiruošė kopti vienas.
Pareigūnus guodžia tai, kad kol kas negauta jokių duomenų apie toje vietoje rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje alpinistus galėjusią ištikti nelaimę.
Iš pradžių manyta, jog V.Aukštakalnis ruošdamasis kopti į Monblaną paprasčiausiai apsiskaičiavo, nes, alpinistų teigimu, įkopti į šį kalną reikia dešimties, o ne penkių dienų, kaip planavo Betygalos klebonas.
Tačiau pripažįstama ir tai, kad kiekviena nežinios diena mažina viltį pradingusį kunigą išvysti gyvą.
