Nevykdomus Baltarusijos įsipareigojimus užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kaimynams dar kartą priminė visai neseniai – šią vasarą viešėdamas Minske.
Bet Lietuvos diplomatai ir šįkart netrykšta optimizmu – kaimynai raginimų negirdi.
Dvišalis susitarimas, pagal kurį Druskininkų sanatorija „Belorus“ buvo perduota kaimyninei valstybei, pasirašytas 1995 metų pradžioje.
Joje turėjo gydytis nuo Černobylio atominės elektrinės avarijos nukentėję vaikai, bet ilgainiui jos durys tapo atviros visiems poilsiautojams.
Mainais už sanatoriją Lietuvai teko paslaptingas objektas, sutartyje įvardijamas kaip „Nr.500“.
Tai – Ignalinos atominei elektrinei svarbūs įrenginiai, reguliuojantys vandens lygį Drūkšių ežere.
Nors Lietuva, prieš penkerius metus sustabdžiusi antrojo reaktoriaus veiklą, pradėjo išmontuoti elektrinę, baltarusių rankose vis dar esantis objektas neprarado svarbos – nelaimės atveju ežere būtinas tam tikras vandens lygis. Anksčiau nuo to priklausė jėgainės veikla.
Miglotos delsimo priežastys
Pagal dvišalį susitarimą gavusi sanatoriją Druskininkuose kaimyninė šalis Lietuvai įsipareigojo perduoti ne tik ant Prorvos upės esančius įrenginius, bet ir išnuomoti po jais esantį žemės sklypą.
Tačiau šis procesas ilgam įstrigo. Kodėl baltarusiai tiek delsė vykdyti savo įsipareigojimus, niekas atsakyti negali.
To tvirtino nežinąs ir Baltarusijos kolegoms juos priminęs L.Linkevičius.
Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Evaldas Ignatavičius „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad problema įvairiu lygiu jau buvo keliama ne vieną sykį: „Kiekvieną kartą pažadama, kad klausimas bus išspręstas, bet kažkodėl niekas nesikeičia ir nėra aiškaus atsakymo, kodėl įsipareigojimai jau šitiek metų nevykdomi.“
E.Ignatavičius linkęs manyti, kad teisinė objekto registracija vis dėlto stringa ne dėl kokių nors politinių, bet greičiau dėl biurokratinių kliūčių.
„Per ministro vizitą susitarta, kad abiejų šalių specialistai dar kartą susitiks ir bandys tas kliūtis kuo greičiau pašalinti“, – kalbėjo ambasadorius.
Nenori aštrinti situacijos
Gal atominę elektrinę ardančiai Lietuvai jau net nėra aktualūs prieš dvidešimt metų įvykę mainai ir vertėtų galvoti, kaip iš sutarties nevykdančių baltarusių susigrąžinti sanatoriją?
Tokio varianto Lietuva kol kas, atrodo, nesvarsto.
„Nėra intereso aštrinti situaciją. Tiesiog norisi, kad tai būtų išspręsta iki galo, geranoriškai.
Visada tikimės, kad šis klausimas pajudės iš vietos, kaip ir kiti, kurie sunkiai juda ir kelia mums nerimą“, – aptakiai kalbėjo E.Ignatavičius.
Tiesa, ambasadorius tikino, kad objektas vis dar svarbus Ignalinos atominei elektrinei funkcionuoti net ir dabar, kai ji uždaroma.
„Bet būtų gerai, kad jis pagaliau turėtų šeimininką, nes dabar jo techninė būklė prasta – jam reikia ne tik nuolatinės priežiūros, bet ir renovacijos“, – aiškino diplomatas.
Į Baltarusijos teritorijoje esantį objektą jo techninę priežiūrą vykdantys specialistai iš Lietuvos įleidžiami dukart per metus.
„Nors į objektą ir galima patekti, tam tikra prasme esame priklausomi nuo baltarusių, nes objektas juk yra jų teritorijoje“, – kalbėjo E.Ignatavičius.
Dviprasmybė kelia nerimą
Prieš metus į Baltarusiją nuvykę specialistai iš Lietuvos objektą rado aptvertą tvora.
Tačiau Ignalinos atominei elektrinei vadovaujantis Darius Janulevičius „Lietuvos rytui“ tvirtino, esą baltarusiai taip greičiausiai pasielgė tik norėdami apsaugoti statinius, kad jie nebūtų išplėšti. Mat objektas nėra saugomas.
„Raktą vėliau mūsų žmogui davė“, – pridūrė D.Janulevičius.
Šiuose statiniuose yra šliuzai, kuriais reguliuojamas vandens lygis Drūkšių ežere. Apie kiekvieną planuojamą objekto apžiūrą, kuri atliekama kas pusmetį, elektrinės specialistai turi informuoti baltarusius. D.Janulevičius tvirtino, kad Baltarusijos teritorijoje esantis ir Lietuvai niekaip neperduodamas objektas vis dar yra svarbus garantuojant Ignalinos atominės elektrinės saugumą.
„Tik, kaip planuojama, 2022 metais iš laikinojo baseino iškrovus panaudotą kurą, šis objektas mums iš esmės nebebus aktualus“, – pripažino elektrinės direktorius.
Dabartinė situacija, kai objektas neturi aiškaus šeimininko, anot D.Janulevičiaus, nėra gera.
„Techninių problemų patekti į objektą tarsi ir neiškyla, bet tokia dviprasmybė nėra nepavojinga. Ne veltui šį klausimą ir toliau kelia politikai“, – atsargiai rinkdamas žodžius kalbėjo įmonės vadovas.