„Aš kol kas nenoriu komentuoti jokių įstatymų, mes turime jų tris ar keturis, ar net penkis“, - sakė D.Grybauskaitė, žurnalistų paklausta apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymus dėl Tautinių mažumų įstatymo.
Kartu šalies vadovė šio tautinių mažumų tankiai apgyvendinto regiono žmonėms nusiuntė nedviprasmišką žinutę, kad jie yra gerbiami, ir jie yra Lietuvos dalis.
„Aš myliu vienodai visus mūsų Lietuvos žmones, jie yra visi Lietuvos piliečiai. Aš kalbu visų mūsų tautinių atstovų kalbomis, galiu kalbėti lenkiškai ir rusiškai, ukrainietiškai. Tiek, kiek galiu, tiek kalbu, ir tuo išreiškiu pagarbą visiems mūsų Lietuvos žmonėms, o Lietuva yra viena, ir Lietuva yra taip pat ir šių žmonių tėvynė“, - sakė D.Grybauskaitė.
Tai jau antras per trumpą laiką šalies vadovės vizitas Rytų Lietuvoje. Rugsėjo 1-ąją prezidentė lankėsi Lavoriškėse, Vilniaus rajone. Šalies vadovė ragina spręsti nedarbo problemas pasienio regionuose, ieškant, kaip pritraukti investicijas.
Seimo LLRA frakcijos nariai įregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo variantą, kuris įteisintų platų tautinės mažumos kalbos oficialų vartojimą, dvikalbes lenteles, o valstybę įpareigotų finansiškai remti tautines mažumas.
Seime anksčiau buvo svarstomas LLRA inicijuotas kitas Tautinių mažumų įstatymo projektas, tačiau lenkams rugpjūtį pasitraukus iš valdančiosios koalicijos parlamento vadovė Loreta Graužinienė patvirtino, jog projektas nėra rudens sesijos prioritetų sąraše.
Nauju projektu LLRA siūlo dar plačiau įteisinti tautinės mažumos kalbos vartojimą. Pagal projektą, tautinei mažumai save priskiriantis asmuo galėtų viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo mažumos kalbą; viešai pateikti ženklus, įrašus ir kito pobūdžio informaciją tautinės mažumos kalba. Jis taip pat galėtų gintis ta kalba, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią moka.
Savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma sudaro ne mažiau 10 proc. gyventojų, vieša informacija apie sveikatos apsaugą, viešosios tvarkos užtikrinimą, asmenų saugumą, pirminė teisinė pagalba, rinkimų informacija galėtų būti teikiama ir tos tautinės mažumos kalba.
Taip pat tokiose gyvenamosiose vietovėse vietovardžiai, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos galėtų būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba.
Seimas pavasario sesijoje po svarstymo buvo pritaręs LLRA atstovo Seime Jaroslavo Narkevičiaus inicijuotam Tautinių mažumų įstatymo projektui. Anksčiau skelbta, kad balsavimas dėl priėmimo vyks rudens sesijoje.
J.Narkevičius savo projektu siūlė grąžinti anksčiau galiojusią Tautinių mažumų įstatymo redakciją ir leisti, kad tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamose vietovėse valstybės įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos galėtų būti vartojama ir tautinės mažumos kalba, taip pat šalia lietuvių kalbos būtų leidžiami užrašai tautinės mažumos kalba. Tačiau Seimas svarstydamas Tautinių mažumų įstatymo projektą liepą išbraukė pirminiame projekto variante įrašytas dvikalbes lenteles.
