Seime trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje jis pažymėjo, kad provokacijų iš Rusijos pastaruoju metu padaugėjo, ir tai ne atsitiktiniai atvejai - estų pareigūno pagrobimas, suaktyvėjusios kalbos Latvijoje dėl antros valstybinės kalbos įteisinimo, Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareigūno pareiškimas dėl esą Baltijos valstybėse pažeidžiamų rusakalbių teisių.
„Tai yra provokacijos iš Rusijos ir mes turime būti tiems veiksmams pasiruošę. Juk Rusijos konfliktas ir yra „gynimas“ rusų teisių pietryčių Ukrainoj. Ta intencija galima pseudo ginti bet kurioje Europos Sąjungos šalyje, kuri turi tam tikrą procentą rusakalbių gyventojų. Jeigu taip pasakyti, pavojingiausia turbūt yra Estijai, bet užtenka ir mums, todėl mes turime būti pasiruošę“, - sakė B.Juodka.
Pasak komiteto pirmininko, taip pat reikėtų daugiau dėmesio skirti tautinių mažumų gausiau gyvenamiems regionams. „Turbūt reikėtų pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicijai - mes šiek tiek esame apleidę regionus, kuriuose gyvena kitataučiai. Pažiūrėkime Šalčininkų rajoną, pažiūrėkime Visaginą - ar ten buvo investicijos? Toks įspūdis, kad užmirštas kraštas“, - kalbėjo B.Juodka.
Tuo pačiu jis pažymėjo, jog šiuo klausimu reikia ir vietos savivaldos aktyvumo. „Iš kitos pusės, yra savivaldybės, tai niekas investicijos iš Vilniaus neatneš, jei savivaldybės pačios miegos. Yra daugybė galimybių, ES struktūrinių fondų, gauti įvairiems projektams“, - sakė pirmininkas.
Už žmogaus teises atsakingas Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Kostantinas Dolgovas Latvijos, Lietuvos ir Estijos rusų bendruomenių atstovų konferencijoje pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė turi reaguoti „į grubius Baltijos šalyse gyvenančių rusakalbių gyventojų teisių pažeidimus“.
Komentuodama šį pareiškimą Lietuvos rusų sąjungos atstovė parlamentarė Larisa Dmitrijeva pažymėjo, kad Lietuvos rusų situacija yra kitokia nei Latvijoje ir Estijoje.
Atgavusi nepriklausomybę Lietuva suteikė pilietybę visiems gyventojams, todėl šalyje, priešingai nei Latvijoje ir Estijoje, nėra rusakalbių, neturinčių šalies pilietybės. Latvijos ir Estijos rusakalbiai turi pereiti natūralizacijos procesą.
