Pasak R.Šalaševičiūtės, ministerijai nerimą kelia keli
aspektai, susiję su globos namų gyventojų slauga ir gydymu.
„Visų pirma, dėl mums nežinomų priežasčių globos
įstaigos neskuba įgyti licencijų, suteikiančių teisę teikti
paslaugas, kurias apmokėtų ne socialinė, kuriai įstaigos
pavaldžios, o sveikatos sistema. Jeigu visos 447 globos įstaigos, o
ne tik 179, kaip yra dabar, turėtų licencijas, neliktų teisinių
kliūčių ir globotinių sveikatos priežiūra būtų apmokama iš
PSDF“, - teigia ministrė.
Pasak ministerijos pranešimo, teisės aktai numato, kad globos
įstaigos, siekdamos įgyvendinti jiems nustatytus veiklos tikslus,
įgyja licenciją, suteikiančią teisę teikti slaugos praktikos
paslaugas, jose kuriamas Sveikatos priežiūros padalinys, steigiamos
slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų specialybės.
Tuo metu įvertinti asmens sveikatos būklės pokyčius, prireikus
išrašyti receptus vaistams ar siuntimus tyrimams bei specialistų
konsultacijoms gali pirminės ambulatorinės asmens sveikatos
priežiūros įstaigos gydytojai, prie kurių turėtų būti
prisirašę globos namų gyventojai.
Tačiau, R.Šalaševičiūtės teigimu, vis dar yra įstaigų,
kuriose gyvenantys senoliai neprirašyti prie šeimos gydytojo.
„Sutinku, kad daugumai globos namų gyventojų dėl sveikatos
būklės reikia didesnės priežiūros, manau, jog paslaugų apimtis,
medikų krūvius ir kitus niuansus ateityje būtų galima svarstyti,
tačiau globos namų gyventojai turi būti prirašyti prie šeimos
gydytojo, deja, dažnai tai nėra padaryta“, – pabrėžė
ministrė.
SAM žada artimiausiu metu svarstyti, kaip padidinti apmokėjimą
globos namų gyventojus prižiūrintiems šeimos gydytojams.