Vilniaus apygardos teismas, peržiūrėjęs bylą apeliacine
tvarka, penktadienį paskelbė, kad paskirtos bausmės buvusiam
politikui nenaikina.
„Nepasitvirtino apeliacinio skundo argumentai, juos paneigia
bylos medžiaga,“ - sakė teisėja Virginija Švedienė. Po
apygardos teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.
Vasario 21 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas buvusį
„tvarkietį“ E.Lementauską pripažino kaltu dėl papirkimo, jam
buvo skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas
atidėtas dvejiem metams. Teismas taip pat nusprendė konfiskuoti 50
tūkst. litų, kurie buvo paimti iš kito sostinės politiko Vido
Urbonavičiaus vonios kambario atliekant tyrimą. Nuosprendyje
rašoma, kad perduodami pinigai vadinti „sausainiais“, byloje
paminėtas jų skaičius.
Prokuratūra siūlė pripažinti E.Lementauską kaltu dėl
bandymų papirkti kitą politiką, tarybos narį, ir nuteisti kalėti
pusketvirtų metų, bausmės vykdymą atidedant pustrečių metų.
Teismas viename epizode politikui bylą nutraukė dėl senaties
patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Kaip yra skelbusi Generalinė prokuratūra, E.Lementauskas teistas
dėl trijų nusikalstamos veikos epizodų. Senaties terminas dėl
vieno iš jų suėjo 2013 metų kovą, dėl kito sueis 2015 metų
lapkritį, dėl trečiojo - 2016 metų balandį.
Tuometinį vicemerą E.Lementauską Specialiųjų tyrimų tarnybos
(STT) agentai sulaikė 2008 metų balandį, jam buvo pateikti
įtarimai, teismas buvo leidęs suimti. Bylos nagrinėjimas teisme jau
buvo pasiekęs finišo tiesiąją, kai E.Lementauskas 2011 metų
balandį tapo parlamentaru.
Generalinis prokuroras Darius Valys tuomet kreipėsi į Seimą
dėl E.Lementausko teisinės neliečiamybės panaikinimo. Prokuroro
teigimu, būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu,
sostinės vicemeru šis politikas kitam savivaldybės politikui iš
viso siūlė pusės milijono litų kyšių.
Tačiau tąkart Seimas neleido šio parlamentaro patraukti
baudžiamojon atsakomybėn, todėl teismas jo baudžiamąją bylą
buvo nutraukęs. Ji atnaujinta 2012 metų lapkritį, kai
E.Lementauskas neteko Seimo nario mandato.
Bylos duomenimis, konservatoriaus V.Urbonavičiaus už pinigus
prašyta nebalsuoti už interpeliaciją tuometiniam merui Juozui
Imbrasui, vicemerui E.Lementauskui, palaikyti kitus valdančiosios
daugumos sprendimus.
Teismas paskelbė, kad V.Urbonavičius viso proceso metu davė
nuoseklius ir išsamius parodymus - kokius pinigus ir kur siūlė.
Teismas taip pat konstatavo, kad tarp E.Lementausko ir liudytojo
nebuvo susiklostę priešiški santykiai, todėl V.Urbonavičiaus
parodymais galima tikėti. Teismas mano, kad bylos medžiaga rodo, jog
tuometinis vicemeras padarė nusikalstamą veiką. V.Urbonavčiaus
parodymus iš dalies patvirtino liudytojais apklausti STT pareigūnai.
„V.Urbonavičiaus parodymai yra patikimas įrodymų
šaltinis“, - išnagrinėjęs bylą paskelbė apylinkės teismas.
E.Lementauskas savo kaltės niekada nepripažino ir tikino, kad
V.Urbonavičius jį provokavo. Tačiau teismas konstatavo, kad tai
gynybos būdas. Teisėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad,
bendraudamas su V.Urbonavičumi, E. Lementauskas laikėsi
konspiracijos, kalbėjo pašnibždomis, signalais, ir tokius veiksmus
atliko norėdamas siūlyti kyšį, ir nuo pat pradžios rodė
iniciatyvą.
Buvęs „tvarkietis“ E.Lementauskas 2012 metais dalyvavo Seimo
rinkimuose kaip savarankiškas kandidatas, tačiau į parlamentą
nebuvo išrinktas ir lapkričio 16 dieną pasibaigus praėjusios
kadencijos Seimo įgaliojimams prarado turėtą teisinę
neliečiamybę.