Taip ministras atremia praėjusią savaitę išsakytus aktorių
nuogąstavimus dėl ministerijos parengtos nacionalinių ir
valstybinių teatrų reformos, pagal kurią teatrai galėtų tapti
viešosiomis įstaigomis, o su aktoriais būtų sudaromos terminuotos
darbo sutartys iki penkerių metų.
Kaip nurodo ministerija, tam gegužės pabaigoje yra pritaręs
Vyriausybės Strateginis komitetas.
„Lietuvos visuomenė neturi mokėti nedirbantiems aktoriams,
todėl teatrams reikalinga nauja teisinė bazė, kuri užtikrintų
efektyvų valstybės biudžeto lėšų naudojimą. Šis klausimas
nėra naujas ir yra aptarinėjamas jau daugiau kaip 20 metų“, -
Kultūros ministerijos pranešime sako ministras.
Ministerijos duomenimis, pernai iš 368 aktorių ir solistų,
dirbusių dramos ir muzikiniuose teatruose pagal nuolatines darbo
sutartis, 105 buvo nepakankamai užimti ir įstaigos spektakliuose
dalyvavo nuo vieno karto per metus iki dviejų kartų per mėnesį.
Greta jų pernai taip pat buvo pakviesti 417 menininkų pagal
intelektinių paslaugų sutartis, apmokamas iš įstaigų uždirbtų
lėšų.
Kultūros ministerija suskaičiavo, kad pernai pagal darbo
sutartis dirbantiems 368-iems aktoriams bei solistams sumokėta beveik
14,2 mln. litų.
Taip pat nurodoma, jog nepaisant nepakankamo etatinių įstaigų
darbuotojų užimtumo, kviestiniams solistams bei aktoriams sumokėta
dar beveik 2,5 mln. litų.
Ministerija informuoja, esą biudžetinėms įstaigoms
persitvarkius į viešąsias įstaigas būtų galima kaupti
uždirbtas lėšas ir operatyviai naudoti veiklai, o ne grąžinti į
biudžetą, kaip yra dabar. Jos taip pat galėtų mokėti didesnius
atlyginimus talentingiems aktoriams ar solistams, didinti pajamas
vykdant ūkinę-komercinę veiklą ir pan.
Tuo metu terminuotos sutartys su menininkais leistų atnaujinti
kolektyvą, lengviau įdarbinti jaunus aktorius ir „aukščiausio
lygio kūrybinius darbuotojus“. Taip pat nauja tvarka esą leistų
mokėti darbuotojams atlyginimą už konkrečias užduotis
(spektaklį, koncertą), nes šiuo metu atlyginimas mokamas ir tuo
atveju, kai aktorius ar solistas neturi darbo.
Šiuo metu pagal mažiausią nuolat dirbančių aktorių
užimtumą Lietuvoje pirmauja Valstybinis jaunimo teatras, jame yra
aktorių, per metus į sceną nelipusių nė karto, dalis jų
suvaidino viename spektaklyje per tris mėnesius.
Klaipėdos dramos teatre bei Lietuvos nacionaliniame operos ir
baleto teatre (LNOBT) per metus dalis aktorių ir solistų
žiūrovams pasirodė tik vieną kartą, kiti – taip pat tik kartą
per tris mėnesius.
Kituose teatruose mažiausias aktorių užimtumas siekia nuo vieno
pasirodymo per du mėnesius iki dviejų per mėnesį. Tik dviejuose
spektakliuose per metus pasirodė net aštuonių valstybinių ir
nacionalinių teatrų aktoriai.
Trijuose teatruose – Rusų dramos, Lietuvos nacionaliniame dramos
bei Nacionaliniame Kauno dramos – po 20 aktorių buvo vidutiniškai
užimti mažiau, nei jų kolegos.
Didžiausias atlyginimų fondas pernai priskaičiuotas LNOBT -
nuolatiniams kūrybiniams darbuotojams čia, neatskaičius mokesčių,
sumokėta 3,9 mln. litų. Maždaug po milijoną litų atlyginimams
priskaičiuoti keturiose Kultūros ministerijai pavaldžiose
įstaigose – Kauno (1 mln. litų) ir Klaipėdos (beveik 1,2 mln.
litų) valstybiniuose muzikiniuose, taip pat Lietuvos nacionaliniame
dramos teatre (1,1 mln. litų) ir Nacionaliniame Kauno dramos teatre
(1 mln. litų).
Kviestiniams aktoriams bei solistams daugiausia pernai mokėjo
taip pat LNOBT (beveik 1 mln. litų), Klaipėdos muzikinis teatras
(380 tūkst. litų), Lietuvos nacionalinis dramos teatras (270 tūkst.
litų) ir Nacionalinis Kauno dramos teatras (290 tūkst. litų).
Pasak Š.Biručio, dar viena problema – maži kultūros
darbuotojų atlyginimai. Jis tvirtina, kad Latvijoje aktoriai uždirba
vidutiniškai 800 eurų (beveik 2,8 tūkst. litų) , Estijoje daugiau
kaip 1000 (3,5 tūkst. litų), o Lietuvoje – 540 eurų (kiek daugiau
nei 1800 litų). Ministras sako, kad Latvijoje ir Estijoje atlyginimai
pakelti pakeitus kultūrinių įstaigų teisinę bazę.
Penktadienį grupė aktorių išreiškė nepritarimą ministerijos
parengtam Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektui. Anot
jų, perėjimas prie terminuotų sutarčių išardys ilgai gyvavusią
repertuarinio teatro struktūrą, dėl to suprastės spektaklių
kokybė, mažės galimybės formuotis talentams. Taip pat teatralų
nuomone leidžiant steigtis viešosioms įstaigoms teatrai rizikuos
tapti komercinėmis, o ne kultūrinėmis įstaigomis.
Trečiadienį ministerijos atstovai įstatymų pataisas ketina
pristatyti Seimo komitete.