Kaip Obama Grybauskaitei Putino galvą nešė

Nuo pat krizės Ukrainoje pradžios, Lietuvoje tapo gero tono ženklu reikšti nepasitenkinimą JAV prezidento B.Obamos vykdoma užsienio politika, ypač tarp mūsų šalies politologų. Dažniausiai Obamai klijuojama etiketė – neva JAV vadovas yra silpnas palyginus su Rusijos prezidentu.

Daugiau nuotraukų (1)

Monika Bončkutė

Oct 23, 2014, 1:24 AM, atnaujinta Jan 25, 2018, 12:53 AM

JAV spaudžia Rusiją naudodama diplomatiją, ekonomines sankcijas bei karinę paramą Baltijos šalims ir Lenkijai. Ką dar turi padaryti B.Obama, neseniai pavadintas vieno aštriausių jo kritikų, Nobelio premijos laureato P.Krugmano, vienu sėkmingiausių JAV prezidentų, istoriniame kontekste įtakingesniu už R.Reaganą, kad patenkintų savo kritikus Lietuvoje?

Atnešti V.Putino galvą D.Grybauskaitei?

Prieš akis stojasi herojiškas paveikslas: JAV prezidentas, iki pusės nuogas, atjoja į Maskvą ant balto žirgo ir viešai nukerta V.Putinui galvą. Palikęs Rusijos prezidento kūną Kremliaus aikštėje, B.Obama pasileidžia Lietuvos link.

Pasiekęs Vilnių, Amerikos vadovas, lydimas politologų ir miestelėnų minios, atvyksta į S. Daukanto aikštę, kur jį pasitinka D.Grybauskaitė. B.Obama jai įteikia V.Putino galvą; abu pasaulio lyderiai nusifotografuoja (jiems už nugaros stovi politologų būrys ir kelios didžiakrūtės pop dainininkės).

Misija įvykdyta. Pasauliui pasiųsta aiški žinia, jog su B.Obama geriau nejuokauti, ypač jei kruvini Kremliaus nasrai grasina JAV sąjungininkei Lietuvai.

Šios pasakos tėvas – nemažą dalį lietuvių kamuojantis Europos geografinio centro sindromas, o motina – dramblio kaulo bokšte gyvenanti Akademija, garbinama tų pačių mūsų politologų. Šie žmonės nuoširdžiai mano, kad norint suvokti politinius procesus privalu cituoti Platoną ir Aristotelį, o vakarėliuose linguoti galva ir dūsauti, kad Vakarų muzika mirė su ,,The Beatles“ iširimu.

Pusnuogiai pasijodinėjimai – V. Putino, o ne B.Obamos, specializacija. JAV prezidentas problemas sprendžia ne pigiomis viešųjų ryšių akcijomis, bet ramiais, apskaičiuotais veiksmais. Šių veiksmų strategija teikia pirmenybę saviems interesams, bet neužmiršta ir JAV prisiimto vaidmens pasaulyje.

Apie tai, ką konkrečiai padarė ir daro B.Obama Ukrainos krizės akivaizdoje - netrukus. Tačiau pirmiausia labai norėčiau, jog visi save laikantys Lietuvos patriotais JAV užsienio politikos kritikai savęs paklaustų: Ar Lietuvai naudinga palaikyti kurią nors vieną partiją ar, dar blogiau, ieškoti priešų Amerikoje?

Ar įkyrus verkšlenimas koks neva silpnas B.Obama privers JAV prezidentą atkreipti dar didesnį dėmesį į mūsų valstybę ar, priešingai, garantuos, kad mūsų politikams ateityje būtų prieš nosį užtrenktos Baltųjų Rūmų durys?

Nesvarbu, kas valdys Ameriką – respublikonai ar demokratai – partnerystė su JAV visuomet bus naudingesnė ir garantuos daugiau saugumo Lietuvai negu dairymasis į Rytus. Dar daugiau – negaliu sutikti su B.Obamos ir apskritai Amerikos lyginimu su Vakarų Europa Rusijos—Ukrainos krizės kontekste.

Taip, Vakarų Europa ir, didžiąja dalimi, šių šalių įtakojama ES yra silpna. Tam yra daug priežasčių: priklausomybė nuo rusiškų dujų ir kiti ekonominai interesai, istoriniai ryšiai, galiausiai, komunistuojančios ar fašistuojančios politinės jėgos Vakarų Europos parlamentuose, kurioms autoritarinė, nafta ir neapykanta varoma Rusija yra tiek pageidautinas partneris, tiek sektinas pavyzdys.

Lietuvai gyvybiškai svarbu išlaikyti gerus santykius su JAV, nesvarbu, kokia politinė jėga šią šalį valdytų. Jeigu kyla abejonių, ar JAV gins Lietuvą realaus karinio konflikto su Rusija atveju, tai tos abejonės turi daug didesnio pagrindo kalbant apie Vakarų Europą.

JAV ne tik kad nepriklauso nuo Rusijos naftos ar dujų, bet ir sėkmingai naudoja naftos kortą spausdama savo priešininkus Vidurio Rytuose bei Rusiją.

Pasimokiusi iš 1973 m. Krizės, kai Arabų-Izralio karo metu OPEC sustabdė naftos eksportą į JAV, priversdama amerikiečius stovėti ilgose eilėse degalinėse, Amerikos vadovybė per pastaruosius dešimtmečius sustiprino savo įtaką tarptautinėse naftos eksportuotojų organizacijose ir sukūrė naujas tarptautiniu metu veikiančias struktūras, atsakingas už planetos energijos srautų reguliavimą.

B.Obamos administracija labai agresyviai naudoja naftos kortą prieš visus, kas trukdo JAV interesams – nuo naftos laukų bombardavimo Sirijoje iki apribojimų Rusijos kompanijoms naudotis amerikiečių technologijas naujuose naftos gręžiniuose. Sankcijų arsenalas šioje srityje toli gražu neišnaudotas.

Rusijos biudžetas tiesiogiai priklauso nuo naftos pardavimo. Naftos kainos krenta, infliacija Rusijoje didėja ir šalies ekonomika smunka. Štai, jums, ir silpnas B.Obama.

Estija paskelbė įvykdžiusi įsipareigojimus NATO ir paskyrusi 2 proc. biudžeto gynybai. Lietuvoje šiuo klausimus vis dar trypčiojama. Mūsų šalyje, pasirodo, nebaudžiamos veikia būsimųjų Rusijos desantininkų bei kitų karinių sraigtelių rengimo mašinos, tačiau gynyba vis dar nėra prioritetas. Visai logiškas toks scenarijus: Lietuvai neturint stiprios kariuomenės ir apskritai geros gynybos strategijos, Rusijos agresijos atveju ji ilgai neatsilaikys. Greičiausiai būtų priimtas sprendimas iš viso nesipriešinti, kaip kad įvyko Ukrainoje.

Nepaisant mūsų pačių neryžtingumo, JAV bei NATO ir toliau siunčia karius ir karinę techniką į Lietuvą. Ne šiaip siunčia, bet ir didina jų skaičių bei stiprina Baltijos šalyse dislokuotą karinę techniką. JAV kariškių teigimu, tai yra pirmas kartas po Šaltojo karo pabaigos, kai jie iš JAV siunčia šarvuotąjį pastiprinimą į Europą.

Ech, tas silpnas B.Obama. Ką dar gero jis nuveikė?

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos diskusijoje, ten pat sėdėjusių Rusijos JT ambasadoriaus V.Čiurkino ir užsienio reikalų ministro S. Lavrovo akivaizdoje, B.Obama išsakė bene aštriausią Rusijos kritiką nuskambėjusią iš JAV vadovo lūpų nuo Šaltojo karo laikų.

Kaip pasakojo ten buvę kitų šalių atstovai, V.Čiurkinas tiesiog susmuko kėdėje, o S.Lavrovo veidas, ir taip niekada nešvytintis šypsena, suakmenėjo. Visi buvo įsitikinę, kad B.Obama tiesiogiai nesikreips į Rusiją ar bent jau vynios žodžius į vatą. Taip neatsitiko. JAV prezidentas apkaltino Rusiją ginklų tiekimu į Ukrainą, o pastarajai ,,pradėjus susigrąžinti savo teritorijos kontrolę, Rusija atsisakė užmačių pasitenkinti separatistų palaikymu ir perkėlė karines pajėgas kitapus sienos“. B.Obama paragino Rusiją prisiimti atsakomybę už tūkstančių žmonių žūtį ir pareiškė, kad Amerika pasisako už kitokias vertybes ir netoleruos Rusijos mėginimų perbraižyti pasaulio žemėlapį.

Tiems, kas neseka diplomatijos naujienų, ši kalba galbūt ir nepadarė įspūdžio, tačiau bet kas, kam teko girdėti pasaulio vadovų pasisakymus JT atidaromoje diskusijoje, suvoks, jog tai buvo didžiulis spjūvis Rusijos atstovams į veidą bei iššūkis V.Putinui.

Kamuolys šiuo metu yra Lietuvos aikštės pusėje. Ką pasirinksime: darbais, o ne žodžiais, rodomą patriotizmą ir reformas, ar kaip besiožiuojantis vaikas ir toliau trypsim kojom ir reikalausim, kad B.Obama mums atneštų V.Putino galvą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.