Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas, valstybės įmonė Vilniaus pilių direkcija ir Vilniaus savivaldybė niekaip neišsiaiškina, kuri privalo rūpintis dešimčia žibintų Pilių parke.
Viena įstaiga aiškina tam neturinti pinigų, kitos dvi tikina, kad to daryti joms nepriklauso. Todėl rudenį anksti temstant Pilių parkas tampa juoda dėme šalia šviečiančio Bernardinų sodo ir turistų lankomų objektų – Valdovų rūmų, Arkikatedros, Gedimino pilies.
Lėšos – tik lapams vežti
„Laukiame. Mūsų lėšos labai menkos, jų užtenka tik apsitvarkyti“, – atsiduso Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direktorė Audronė Kasperavičienė.
Anot jos, rezervatas pajėgia sukrapštyti pinigų tik sugrėbtiems lapams išvežti.
Derybos, kas turėtų rūpintis Pilių parko apšvietimu, lyg ir vyksta, o A.Kasperavičienė viltis sieja su naujaisiais kavinės „Rotonda“ šeimininkais. Gal jie padės įžiebti žibintus?
Nenori būti šeimininkai
Kam priklauso Pilių parkas? Savivaldybės atstovų nuomone, sutvarkytas Bernardinų sodas yra miesto teritorija, o buvusi Sereikiškių parko dalis, kuri jau keletą metų neapšviesta, – Kultūros ministerijos nuosavybė.
Nors buvo minčių ir likusią Sereikiškių parko dalį, pervadintą Pilių parku, perduoti savivaldybei, tai liko neįvykdyta.
Tačiau Kultūros ministerijai pavaldi Vilniaus pilių direkcija tikina, kad Pilių parko šeimininkė yra ne ji, o Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas. Bet A.Kasperavičienė atrėmė – ne, parkas priklauso Vilniaus pilių direkcijai.
Pilių direkcija sumokėtų už žibintų sunaudotą elektros energiją. Tai anksčiau ji ir darydavo, kol parke veikė apšvietimas. Bet pačių žibintų priežiūros kratosi. Jų remontas esą ne direkcijos, o rezervato atsakomybė.
Sutemus siautėja vandalai
Savivaldybė sulaukė jau ne vieno vilniečio laiško dėl neapšviesto Pilių parko.
„Sutemus tai tikrai baugi vieta pasivaikščiojimams. Be to, pakilus į Gedimino kalną ir pasukus galvą į senamiestį taip pat atsiveria vaizdas į šią juodą dėmę“, – įspūdžiais dalijosi vienas sostinės gyventojas.
Tamsų Pilių parką dažnai aplanko vandalai. Rezervato darbuotojai skundėsi, kad rytais randa kalnus šiukšlių, ištepliotus suolus ir tvoras, suniokotus stendus, dviračiais išvažinėtus gėlynus, išvogtus augalus.
Anot jų, tai tampa kasdieniu reiškiniu. Kenkėjams ėmė užkliūti ir šiukšliadėžės, parke stovinti paukščių lesykla.
Šiemet Pilių parke buvo atliekami tik kosmetiniai darbai.
Tarp Barboros Radvilaitės gatvės ir Gedimino kalno, prie Valdovų rūmų, nupjauta 14 pavojų keliančių medžių, nugenėtos pusšimčio medžių lajos.
Įamžins skaliką
Gedimino kalno papėdėje, tamsoje paskendusiame parke, kitų metų pavasarį bus pastatytas paminklas „Lietuviškas skalikas“.
„Skulptūros idėja – lietuviškas skalikas – pasirinkta todėl, jog lietuviško skaliko veislė išvesta Lietuvos medžiotojų ir buvo viena seniausių Lietuvos medžioklinių šunų veislių“, – teigė savivaldybė.
Meno kūrinys bus statomas už Aplinkos ministerijos ir savivaldybės lėšas. Ministerija įsipareigojo finansuoti 70 procentų skulptūros įrengimo kainos.
Skulptūra bus gaminama pagal skulptoriaus Romualdo Kvinto eskizą – jame vaizduojami trys skalikai.
Skulptūrai pastatyti planuojama skirti 200 tūkst. litų. Kaip nurodė savivaldybė, projekto idėja buvo pasiūlyta ir jai pritarta prieš kelerius metus, bet užtruko parengti techninį projektą.
