Paliktas galioti kovo pabaigoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtas sprendimas. Aukštesnysis teismas nusprendė, kad baudžiamoji byla buvo teisingai išnagrinėta, o vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Jis turėjo stabdyti autobusą, nes pėsčiųjų perėjoje atsirado žmogus. Moteris tuo metu kilo iš savo vietos su nešuliais ir nebuvo įsikibusi jokių turėklų.
Priblokšta nukentėjusioji žada ne tik skųstis Aukščiausiajam teismui, bet pasiekti Prezidentę ir Strasbūrą.
„Taip negali būti, tai baisu, nesąžininga, ciniška, Klaipėdoje neginamas teisingumas. Aš tik per plauką išlikau gyva. Buvau priversta ištverti šitiek fizinio ir moralinio skausmo, likau sužalota visam gyvenimui. Teismas visai nesigilino į mano parodymus, o autobusų parkas net neatsiprašė“, - po teismo sprendimo sunkiai emocijas valdė 59 metų Danutė Kulešienė.
Klaipėdos apylinkės teisme prokuroras siūlė vairuotoją nuteisti ir skirti jam beveik penkių tūkstančių litų baudą.
Tačiau nuspręsta, kad keleiviai privalo pasirūpinti savo saugumu – sėdėti ir užsisegti saugos diržus, jei tokie yra, o stovėdami laikytis turėklų.
Nukentėjusios moters civilinius ieškinius – 100 tūkst. litų neturtinės ir 28 tūkst. litų turtinės žalos teismas paliko nenagrinėtus.
Dalies darbingumo netekusi kineziterapeutė D.Kulešienė dėl savo bėdų nuo pat pradžių kaltino vairuotoją 52 metų Grigorijų Pavlovą.
Bylą dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo Klaipėdos miesto apylinkės teismas nagrinėjo labai ilgai, teko skirti keletą ekspertizių dėl keleivės sveikatos.
Incidentas nutiko 2011 lapkričio 16-osios vakarą Klaipėdoje, Naikupės gatvėje 1-ojo maršruto autobuse.
Pasak bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ vairuotojo G.Pavlovo, autobusą teko staiga stabdyti ties pėsčiųjų perėja, nes joje netikėtai pasirodė pėsčiasis.
Vyras tikina važiavęs nedideliu - 20 ar 30 kilometrų per valandą greičiu ir stebisi, kad nugriuvusi moteris galėjo taip smarkiai susižaloti. Jis svarstė, gal ji nebuvo atsisėdusi ir nesilaikė, nors to patvirtinti negali.
D.Kulešienė pasakojo, kad tądien važiavo pas sergančią motiną.
„Tik įlipus į autobusą ir pasižymėjus taloną autobusą taip truktelėjo, kad aš, dar nespėjusi atsisėsti, atsitrenkiau į metalinę atramą. Apie tai liudijo ilgiausiai neišnykusi hematoma. O netrukus autobusas buvo stabdomas taip staigiai, kad išlėkiau iš sėdynės ir trenkiausi į grindis. Nuo skausmo negalėjau atsipeikėti, buvau beprarandanti sąmonę. O vairuotojas vietoje to, kad skubėtų padėti, mane dar išvadino simuliante“, - teisme pasakojo D. Kulešienė, teigusi, kad pati turėjo išsikviesti greitąją.
Nuvežta į ligoninę moteris greitai atsidūrė operacinėje. Jai buvo pašalinta plyšusi blužnis, taip pat buvo lūžę penki šonkauliai.
„Mano gyvybė kabojo ant plauko, buvau netekusi trijų litrų kraujo. Tik medikų dėka likau gyva. Dvylika dienų praleidau ligoninėje, po to porą mėnesių negalėjau vaikščioti, iki šiol turiu vartoti vaistus“, - sako nukentėjusioji.
D.Kulešienė teigia anksčiau dirbusi ne tik pagrindinėje darbovietėje, bet turėjusi ir antraeilių pareigų, nors ir tuomet jai buvo nustatytas dalinis nedarbingumas. Moteris gyvena be vieno inksto. Tačiau dabar, jos teigimu, ir jėgos, ir gyvenimo kokybė smarkiai suprastėjo. Negana to, iš G. Pavlovo ji nesulaukusi jokios užuojautos - atėjęs į ligoninę jis jos neatsiprašė, nepasidomėjo, kaip jaučiasi, o tik pasiteiravo, kokios nukentėjusiosios pretenzijos.
G.Pavlovas teigė, kad netikėtai stabdant autobusą gali visko pasitaikyti, tačiau keleiviams įrengti įvairūs ranktūriai, už kurių reikia laikytis. Vairuotojas nuo pat pradžių neprarado vilties, kad kompleksinė sveikatos ekspertizė, autobuse buvę liudininkai ir kita surinkta medžiaga padės nustatyti tiesą ir jis bus išteisintas.
