„Įkūrėme greitojo reagavimo pajėgas, kai Velse NATO šalys
sutarė, kad tokių pajėgų reikia visai NATO, ir Lietuva prisideda
prie papildomo saugumo užtikrinimo savo teritorijoje.
Visiškai jos veikti pradės nuo lapkričio pirmos dienos, kai per 2-24 valandas galėsime reaguoti į bet kokį incidentą, bet
kokią provokaciją, ar mūsų pasienyje, ar mūsų teritorijoje“, -
šią savaitę sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pradėjus funkcionuoti greitojo reagavimo pajėgoms, vienu metu
Lietuvoje aukštoje parengtyje budės per 2,5 tūkst. gerai parengtų
ir aprūpintų karių. Lietuvos greitojo reagavimo pajėgas sudarys
dvi bataliono kovinės grupės, karinių oro pajėgų, specialiųjų
operacijų pajėgų ir logistinės paramos vienetai.
Ypač greito reagavimo pajėgas NATO valstybių vadovai sutarė
susitikime Velse spalį, reaguodami į Rusijos veiksmus Ukrainos
teritorijoje.
Kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas
anksčiau pažymėjo, kad greitojo reagavimo pajėgos bus
pasirengusios atremti „hibridinio karo“ grėsmes, tokias kaip
tautinių mažumų kurstymas, provokacijos, nevalstybinių ginkluotų
organizacijų bei grupuočių išpuoliai, neteisėtas valstybės
sienos kirtimas, karinio tranzito procedūrų pažeidimas, neramumai
kaimyninėse šalyse.