„Įkūrėme greitojo reagavimo pajėgas, kai Velse NATO šalys sutarė, kad tokių pajėgų reikia visai NATO, ir Lietuva prisideda prie papildomo saugumo užtikrinimo savo teritorijoje. Visiškai jos veikti pradės nuo lapkričio pirmos dienos, kai per 2-24 valandas galėsime reaguoti į bet kokį incidentą, bet kokią provokaciją, ar mūsų pasienyje, ar mūsų teritorijoje“, - šią savaitę sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pradėjus funkcionuoti greitojo reagavimo pajėgoms, vienu metu Lietuvoje aukštoje parengtyje budės per 2,5 tūkst. gerai parengtų ir aprūpintų karių. Lietuvos greitojo reagavimo pajėgas sudarys dvi bataliono kovinės grupės, karinių oro pajėgų, specialiųjų operacijų pajėgų ir logistinės paramos vienetai.
Ypač greito reagavimo pajėgas NATO valstybių vadovai sutarė susitikime Velse spalį, reaguodami į Rusijos veiksmus Ukrainos teritorijoje.
Kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas anksčiau pažymėjo, kad greitojo reagavimo pajėgos bus pasirengusios atremti „hibridinio karo“ grėsmes, tokias kaip tautinių mažumų kurstymas, provokacijos, nevalstybinių ginkluotų organizacijų bei grupuočių išpuoliai, neteisėtas valstybės sienos kirtimas, karinio tranzito procedūrų pažeidimas, neramumai kaimyninėse šalyse.
