Kernavės archeologinė vietovė – vienintelis Lietuvos paveldosaugos objektas, kuris buvo įtrauktas į UNESCO Sustiprintos apsaugos saugomų kultūros vertybių sąrašą. Tai buvo penktasis objektas pasaulyje, kuriam suteiktas toks statusas. Sustiprinta apsauga suteikta dar keliems objektams Kipre, Italijoje ir Belgijoje.
Teorija skiriasi nuo praktikos
„UNESCO orientuojasi į tai, kad vykstant kokiems nors konfliktams, karams nenukentėtų tos kultūros vertybės, nes tai didžiausias žmonijos turtas, kurį galima lengvai prarasti“, – sakė S.Vadišis. Pasak jo, apsauga ginkluoto konflikto metu pradėta taikyti tuomet, kai Afganistano talibai susprogdino ypatingą istorinę vertę turėjusias olose iškaltas skulptūras.
Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir ES teisės instituto profesoriaus, karinių konfliktų specialisto Justino Žilinsko nuomone, toks statusas realaus karinio konflikto atveju turi svorį. Jis gali garantuoti vieno ar kito objekto apsaugą.
„Tačiau pasaulio pavyzdžiai rodo, kad ginkluotosios pajėgos anaiptol ne visada gerbia kultūros paveldą. Juk tokio objekto puolimas jau būtų laikomas karo nusikaltimu“, – komentavo profesorius.
Garantuoti, kad karo atveju Kernavė gali tapti saugia priebėga, jis nesiimtų. „Teoriškai – taip, nes reikalaujama, kad tokie objektai nebūtų naudojami ginkluotos kovos veiksmų tikslais, tad civiliai ten galėtų būti ir vietovė būtų apsaugota nuo puolimo“, – sakė profesorius.
Deja, mažas tokių objektų skaičius rodo, kad pasiekti objekto įtraukimą į šį sąrašą nėra paprasta. Į jį nepatenka ir tokio statuso siekiantis Vilniaus senamiestis bei Kuršių nerija.
„Yra taikoma daugybė vidinių reikalavimų, reikalaujama daugybės dokumentų. Valstybė, siekdama sustiprintos apsaugos statuso, turi užtikrinti, kad ji nėra ir negalės būti naudojama kariniams tikslams. O sostinės senamiestyje yra įsikūrusi Krašto apsaugos ministerija su Kariuomenės štabu“, – komentavo J.Žilinskas.
Rusija nepasirašė
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyriaus vyriausios specialistės Auksės Ūsienės žiniomis, šiuo metu sustiprintos apsaugos saugomų kultūros vertybių sąrašas kiek praplėstas. Į jį buvo įtraukti du Kipro archeologiniai objektai, Italijos tvirtovė kartu su XIV a. observatorija.
„Lietuvoje niekam ne paslaptis, kas mums kelia didžiausią grėsmę. 1954 m. buvo pasirašyta Hagos konvencija dėl kultūros objektų apsaugos ginkluoto konflikto metu, 1992 metais – 2-asis jos protokolas. Lietuva yra viena iš 60 šio protokolo šalių narių. Sąrašas, apie kurį čia kalbame, yra protokolo šalių pasirašytas. Tarkim, Baltarusija yra protokolo šalis dalyvė, o Rusija – ne. Rusija yra tik Hagos konvencijos dalyvė, bet ir tai tik kaip Sovietų Sąjungos teisių perėmėja“, – komentavo pašnekovė.
Pasak Lietuvos kariuomenės atstovės, konvencija galioja netgi šaliai agresorei, jei ji užpuola kitą šalį, kuri nėra tos konvencijos dalyvė, o užpuolikė yra.
„Tačiau tai yra labai slidus dalykas, nes konvencija buvo rašyta tam atvejui, kai vyksta karas. Šiuo metu mes matome hibridinius karus. Tarkime, Ukrainos pavyzdys. Visi kaip ir žino, kad rusai puola, kad jie atvažiuoja su tankais, bet karas nepaskelbtas“, – teigė A. Ūsienė.
Kuršių nerija neapsaugota
Anot pašnekovės, pasaulio paveldui priklausanti Kuršių nerija dėl kelių rimtų priežasčių negali patekti į sustiprintos apsaugos saugomų kultūros vertybių sąrašą.
„Norint į jį patekti, būtina atitikti keturias pagrindines sąlygas. Pirmiausia tai turi būti didžiausios svarbos žmonijai objektas. Šiuo atveju kaip ir viskas gerai, nes ji yra įtraukta į pasaulinį UNESCO saugomų objektų sąrašą. Tačiau ji negali būti naudojama kariniais tikslais. Kuršių nerija yra pasienyje, kur yra ir kariuomenės radiolokacija, jūrų pajėgos ir dragūnų batalionas. Mes strategiškai iš to objekto negalime atitraukti pajėgų“, – komentavo kariuomenės atstovė.
Vilniaus senamiestyje – daug sukarintų struktūrų
Dar vienas Lietuvai ir pasaulio paveldui svarbus objektas – Vilniaus senamiestis.
Pasak pašnekovės, čia reziduoja prezidentė, kuri karinio konflikto metu tampa vyriausia kariniu pajėgų vade. Čia dislokuojami kai kurie kariuomenės padaliniai. Agresijos atveju visos sukarintos, specifinės struktūros – policija, saugumo, vadovybės apsaugos, pasienio tarnybos tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi. Visi šie objektai yra senamiestyje“, – teigė A.Ūsienė.
Pašnekovė patikino, kad karinio konflikto atveju mūšiai senamiestyje neturėtų vykti. Prieš kurį laiką krašto apsaugos ministras pasirašė įsakymą, kad karo atveju kariuomenė iš sostinės senamiesčio turėtų pasitraukti.
„Karo metu senamiestyje mūšiai neturėtų vykti – tik miegamuosiuose rajonuose“, – sakė A.Ūsienė.
Kaip išvyti žaliuosius žmogeliukus Remiantis minėtos konvencijos protokolu, apskritai negalima pulti jokių kultūros paveldo objektų. „Panaudoti saugotiną objektą kariniais tikslais galima tik tuo atveju, jeigu būtų tikimybė pasiekti didesnį karinį pranašumą, negu padaryti žalą“, – teigė kariuomenės atstovė A.Ūsienė.
Ji pateikė Irako pavyzdžius, kai sukilėliai užsibarikaduodavo mečetėse. Pašnekovės teigimu, amerikiečiai jas puldavo tik todėl, kad sukilėliai naudodavo tuos objektus kaip priedangą ir galėjo padaryti daug daugiau žalos nei amerikiečiai.
„Jeigu priešo žalieji žmogeliukai tūnotų Kernavėje ar kokiame nors kitame kultūros pavelde ir nebūtų jokios galimybės jų iškrapštyti, tektų įvertinti, ar žala, kurią mes padarytume paveldui, būtų didesnė, nei padarytų priešas. Tai ar tu juos bombarduosi iš oro ir visai sunaikinsi piliakalnius, ar tiesiog surengsi pasalą ir panaudosi lengvuosius šaunamuosius ginklus. Tada tokios žalos, kokią gali padaryti priešas, nebus“, – teigė pašnekovė.
Senaties terminas negalioja
Pasak A.Ūsienės, atakuoti saugotinus objektus yra karo nusikaltimas, kuriems senaties terminas negalioja. Per Jugoslavijos karą buvo sunaikinta 62 proc. į UNESCO sąrašą įtraukto Adrijos jūros pakrantėje įsikūrusio Dubrovniko miesto, dar vadinamo Adrijos perlu. Jį apšaudyti įsakęs Jugoslavijos liaudies armijos generolas Pavlė Strugara karo tribunolo buvo nuteistas.
Lrytas.lt primena, kad 1954 m. Hagoje (Nyderlandai) buvo priimta Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija. Šis istorinis momentas pažymi, kad pasaulio valstybės pripažino, kad tautos kultūros vertybėms daroma žala yra visos žmonijos kultūros paveldui daroma žala, ir apibrėžė, kad viso pasaulio tautoms labai svarbu išsaugoti kultūros paveldą tarptautiniu mastu.
Remiantis pagrindiniais Hagos konvencijos susitarimais, šalys įsipareigoja iš kitos šalies teritorijos, kuri buvo okupuota, neleisti išvežti kultūros vertybių, saugoti iš okupuotų teritorijų į jų šalių teritorijas tiesiogiai arba netiesiogiai įvežtas vertybes ir pasibaigus karo veiksmams, teisėtam savininkui grąžinti visas šalių teritorijose esančias anksčiau okupuotos teritorijos kompetentingiems valdžios organams priklausančias kultūros vertybes.
Draudžiama kultūros vertybes pasilikti kaip karo reparacijas.
Kernavės archeologinė vietovė, kaip išskirtinis archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas, reprezentuojantis Lietuvos proistorę ir ankstyvąjį Lietuvos valstybės formavimosi periodą, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukta 2004 metais.
