Šią savaitę vienas po kito krito Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Ž.Plytnikas, sveikatos apsaugos viceministras G.Černiauskas ir vidaus reikalų ministras D.Barakauskas.
Oficialiai jie visi patys pasiprašė atleidžiami. Iš tiesų buvo priversti išeiti.
Ž.Plytniko epopėja prasidėjo pernai gegužę, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, kad jis supainiojo interesus, viena ranka kovodamas su tuomečiu Generalinės miškų urėdijos vadovu B.Sakalausku dėl esą neskaidrių jo viešųjų pirkimų, kita – atleisdamas savo pavaduotoją, urėdo dukterį E.Sakalauskaitę.
Etikos sargus padavęs į teismą Ž.Plytnikas galutinai pralaimėjo kovą, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad jį etikos sargai pasmerkė pagrįstai.
Tačiau Ž.Plytnikas net ir po to pareiškė net negalvojantis trauktis. Akivaizdu, kad jis buvo toks drąsus dėl to, jog seniai buvo sugebėjęs užsitikrinti pagrindinės kovotojos su korupcija įvaizdį puoselėjančios prezidentės D.Grybauskaitės globą.
Vis dėlto šalies vadovė greičiausiai suprato, kad toks susitepęs pareigūnas tik trukdys jai skambiai reikalauti nepriekaištingos reputacijos iš visų kitų. O VPT vadovas staigiai „apsigalvojo“ ir šią savaitę pasiprašė į gatvę.
Socialdemokratas G.Černiauskas, į ministerijai pavaldžios įstaigos vadovo postą atkakliai brukęs partijos bičiulę V.Vertelienę, po pirmojo pasipriešinimo apsigalvojo greičiau – vos per parą.
Nieko keista – į skandalą buvo įveltas pats partijos lyderis A.Butkevičius.
Mat viceministrą skandino garso įrašas, kuriame jis priekaištauja savo vadovautai konkurso komisijai, kad ji palaimino kitą kandidatę, ir užsiminė, jog V.Vertelienės pageidavo premjeras.
Opozicija, kuri lyg tyčia dar išsiaiškino, kad ministerija skyrė dosnią Europos paramą įstaigai, kurios akcininkas buvo G.Černiauskas ir kur dirbo jo žmona, tuojau pat nusitaikė ir į A.Butkevičių.
Dar daugiau galimų užkulisinių žaidimų – atsistatydinimų savaitę vainikavusiam „tvarkiečių“ vidaus reikalų ministrui D.Barakauskui už nugaros.
Daugiau nei prieš savaitę Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) užgriuvus „tvarkiečių“ būstinę ir dėl galimos politinės korupcijos suėmus du buvusius D.Barakausko komandos narius, šis ministras griežtai atsisakė trauktis.
Net premjeras, iš pradžių karštai pasveikinęs ir parėmęs STT, jau kitą dieną paprašė ministro likti, kol vyks tyrimas.
Miglotai elgėsi ir prezidentė. Tai paskatino kalbas, kad būtent ji siekia išlaikyti poste jai paklusnų ir nesavarankišką ministrą.
Bet vakar ministras staiga pats pasiprašė atleidžiamas, o premjeras ir prezidentė tą jo norą greitai patenkino.
Oficiali priežastis – politikas nusprendė trauktis dėl sunkios, jį seniai kamuojančios ligos ir sprendimą atsistatydinti priėmė savarankiškai, su niekuo nesitaręs, netgi su partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovybe.
Tačiau pagrįstai galima įtarti, kad ministrą dar labiau prislėgė ir jį vis grasinantis užgriebti teisėsaugos tyrimas, ir opozicijos rengiama interpeliacija, ir dėl to kilęs braškesys koalicijoje, ir į viešumą pradėjusios plaukti pikantiškos jo užkulisinio gyvenimo bei veiklos ministerijoje detalės, ir užuominos apie tai, kad jį net gali valdyti saugumas.
Taigi „tvarkietis“, kaip ir kiti du pavargę šios savaitės herojai, greičiausiai nusprendė sprukti, kol netapo dar blogiau.
Bet ar visuomenė sulauks aiškių ir įtikinamų oficialių atsakymų, kaip ir kodėl buvo iš tiesų?
Abejotina.
Bėdos bėdomis, tačiau šią turiningą įvykių savaitę nuspalvino ne tik aukštų valdininkų ir politikų kraujas, bet ir didelės šventės spindesys – į Klaipėdos uostą atplaukė suskystintųjų dujų talpykla-laivas „Independence“, taip paskelbdamas Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veiklos pradžią.
Šia proga nuo džiugių kalbų drebėjo ne tik aukštus svečius priglaudusio paviljono pastogė, bet ir visos šalies padangė.
Žinoma, SGD terminalas – iš tiesų svarbus žingsnis energetinės nepriklausomybės link. Kita vertus, šis terminalas – tik viena stotelių dar ilgame kelyje, kurio atkarpa iki jos buvo nepateisinamai ilga ir duobėta.
Vienas pirmųjų žingsnių Lietuvos energetinės nepriklausomybės kryptimi – Būtingės naftos terminalas – buvo žengtas tik 1999 m., nors jo idėja kilo 1991-aisiais. Jo statybas ženklino politinės rietenos, intrigos, Rusijos įtaka ir trukdžiai, nepaprastai išaugusi statybų kaina.
Tokia pat istorija, paženklinta ir galimos korupcijos, ir įvairių nesėkmių – dėl elektros jungties į Vakarus, kuri turėtų pradėti veikti tik kitąmet. Apie naujos atominės elektrinės statybos planus nė neverta kalbėti.
Intrigų kamuoliu ilgai buvo ir pats SGD terminalas, kurį statyti dar 2007 metais užsimojo kairiųjų Vyriausybė.
Pirmiausia jau pradėjusį į priekį judėti projektą iš karto po dešiniųjų laimėtų rinkimų užgriuvo teisėsauga. Nors vėliau paaiškėjo, kad įtarimai nepagrįsti, projektas jau buvo žlugęs.
Kai kas pasakys: kam dairytis į praeitį? Gerai. Bet ir ateitis kelia nemažai klausimų. Vieni svarbiausių: kokia bus šio projekto galutinė kaina, kiek Lietuvos žmonėms kainuos dujos, kiek atsieis pats laivas, kurį už didžiulę sumą nuomojanti Lietuva galės nusipirkti po dešimtmečio?
Valdžia kol kas neatsako į šiuos klausimus teisindamasi, kad visa tai dar nėra galutinai aišku.
