A.Šapola yra visame pasaulyje populiarėjančio irklenčių sporto entuziastas. Nors populiarėja, tačiau šio sporto atstovai atrodo, švelniai tariant, keistokai. Tam, kad galėtum pasiirstyti upe ar ežeru, reikia turėti specialią plokščią lentą ir vieną irklą.
Irkluojama stovint, todėl žiūrint iš tolo atrodo, kad žmogus ant vandens paprasčiausiai stovi.
Krito ne kartą
„Lietuviškai tai vadinama irklente – irklavimas atsistojus. Kiek domėjausi, irklenčių sportas atsirado Havajuose. Ir tai nieko keista – tai tokia vieta, kur užsiimama įvairiu vandens sportu. Kažkas turbūt, užuot gulėjęs, besiirdamas nusprendė atsistoti ir irtis ne rankomis, o vienu irklu“, – pasakojo Audrius.
Jis save vadina dar tik pradedančiuoju irklentininku – praėjusią vasarą jis pirmą kartą pamatė šį keistą sportą: „Kuršių mariose pamačiau stovintį žmogų. Jis irklavo – tai pasirodė įdomu ir egzotiška.“
Vėliau taip sutapo, kad A.Šapola susipažino su Kuršių mariose irklavusiu vyru. Šis davė pabandyti. Nors ne vieną kartą teko įkristi į jūrą ir ropštis atgal ant lentos, Audrius susižavėjo šiuo sportu: „Ėmė kažkuo ir užkabino.“
Ar aplinkiniams neatrodo keista, kad žmogus lyg niekur nieko stovi vidury ežero?
A.Šapolos teigimu, žmonės būtent todėl ir susidomi. „Žmonės stebisi, bet jų reakcija yra teigiama. Klausia, ar sunku išmokti, ar dažnai virstu. Štai, pavyzdžiui, plaukiau Nerimi, tai vaikai visa gerkle rėkė nuo kranto ir klausė įvairiausių klausimų: kiek kainuoja, ar nebijau įkristi į vandenį“, – juokėsi A.Šapola.
Šiuo metu irklenčių sportas greitai populiarėja tiek Amerikoje, tiek Europoje. Pavyzdžiui, Amsterdame (Olandija) ir Hamburge (Vokietija) žmonės upėse irstosi nuolatos.
„Dauguma žmonių norėtų tai išbandyti ir patys. Gal šis užsiėmimas atrodo pavojingas, bet jeigu tvirtai stovi ant dviejų kojų ir negriūni, problemų nekyla. Ypač jeigu plauki ramiuose vandenyse. Tarkime, Neryje nėra jokių slenksčių, tad čia plaukti tikrai nesudėtinga.
Irklente gali plaukti ir srauniame vandenyje – pavyzdžiui, Vilnioje, kur yra ir nemažai kliūčių – akmenų ir išmestų skalbimo mašinų“, – sakė A.Šapola.
Atsiveria nematyti vaizdai
Vilnietį labiausiai žavi tai, kad plaukdamas upe gali išvysti visai kitokį Vilnių. Nuo upės puikiai matyti pakrantės, ant kurių vasarą susikuria ištisos benamių stovyklos. Valkatos atokiau nuo miesto akių skalbia drabužius, čia pat juos džiausto krūmuose. A.Šapolai akis bado pakrančių šiukšlių kalnai.
Kartais net atrodo, kad vilniečiams Neris yra didesnė kliūtis nei privalumas. Jis apgailestavo, kad Neries krantinės apgriuvusios, o upės privalumai neišnaudojami: „Neris yra ta upė, kuri kerta miestą į dvi dalis. Pavyzdžiui, tiltai yra tos vietos, kur susidaro transporto kamščiai. Upė miestiečiams siejasi su kliūtimi. Užtat į Nerį žmonės išmeta žiemines padangas, skalbimo mašinas, gal žuvį dar pasigauna. Vilnius pasikeitė, o Neries krantinės ne, jos griūva.“
Irklenčių sportas – brangokas malonumas. Pradinė investicija siekia kelis tūkstančius litų, todėl A.Šapola siūlo pirma išbandyti irstymąsi, tik vėliau galutinai apsispręsti. Išmokti taisyklingai irstytis ir stovėti ant lentos, irklentininko teigimu, galima ir pasižiūrėjus į internetą įkeltus filmukus.
