Pasiryžę ginti savo šalį dažniausiai nurodė aukštąjį
išsilavinimą, aukštesnes pajamas turintys, jaunesnio amžiaus
respondentai, taip pat – moksleiviai ir studentai, didžiųjų
Lietuvos miestų gyventojai.
Baltijos pažangių technologijų instituto užsakymu spalį
atlikta apklausa taip pat rodo, kad beveik tokia pati dalis
apklaustųjų nurodė karo atveju savo šalies neginsią, o 15 proc.
respondentų nėra apsisprendę, kaip elgtųsi tokiu atveju.
Tyrimo metu respondentų teirautasi, ar jie jaučiasi saugiai,
kaip vertina visuomenės ir krašto apsaugos sistemos pasirengimą
gynybai, ko trūksta, kad Lietuvos krašto apsaugos sistema būtų
visiškai pasirengusi atremti priešo agresiją, ar patys asmeniškai
būtų linkę finansiškai paremti Lietuvos kariuomenę.
Atsižvelgiant į šių dienų geopolitinius įvykius respondentų
prašyta įvertinti, ar savo šalyje jie jaučiasi saugiai. 34,5 proc.
jų nurodė, kad esant šiandieninei situacijai Lietuvoje jaučiasi
nesaugiai, 31,8 proc. teigė besijaučiantys saugiai. Atsakymą, jog
jaučiasi nesaugiai, dažniau rinkosi apklausoje dalyvavusios moterys
ir daugiau nei 50 metų sulaukę apklausos dalyviai.
70,5 proc. apklaustųjų tvirtino manantys, kad Lietuvos
visuomenė šiandien yra nepasirengusi krašto gynybai. Panašiai
vertinamas ir krašto apsaugos sistemos pasirengimas: 56,3 proc.
apklaustųjų įsitikinę, jog pasirengimo ginti šalį stinga, 24,9
proc. mano, kad jis yra pakankamas.
Manantieji, kad Lietuvai trūksta pasirengimo gynybai, buvo
paprašyti įvardyti, ko konkrečiai trūksta, kad Lietuvos krašto
apsaugos sistema būtų visiškai pasirengusi atremti priešo
agresiją. Dažniausiai respondentai minėjo ginkluotės (54,9 proc.),
didesnės nuolatinės kariuomenės (49,9 proc.), didesnio karių
rezervo (44,2 proc.) ir visuomenės valios priešintis (32,6 proc.)
stygių. Teiginiui, kad norint užtikrinti savo valstybės saugumą,
labai svarbu kuo greičiau padidinti Lietuvos krašto apsaugos
sistemos finansavimą, pritarė beveik kas antras respondentas - 47,1
procento.
Vertindami Lietuvos valstybės pasirengimą kartu su NATO pagalba,
dalyvavusieji apklausoje buvo nusiteikę optimistiškiau – 48 proc.
apklaustųjų manė, kad kartu su NATO Lietuvos pasirengimas gintis
yra pakankamas.
Pasak Baltijos pažangių technologijų instituto direktoriaus
Tomo Žalandausko, šis tyrimas atliktas grupės mokslininkų ir
studentų iniciatyva, kuriems krašto saugumas atrodo viena
svarbiausių sričių.
„Faktas, kad daugiau nei 36 proc. dalyvavusiųjų apklausoje
sutiktų vienu ar kitu būdu finansiškai paremti Lietuvos
kariuomenę, yra labai svarbus ir džiuginantis. Tačiau akivaizdu,
kad tokį nusiteikimą riboja informacijos stoka – net septyni iš
dešimties respondentų, paklausti, ar žino, kad Krašto apsaugos
ministerija inicijavo finansinės paramos krašto apsaugai stiprinti
priėmimą iš visuomenės, atsakė neigiamai”, – tvirtino
T.Žalandauskas.
Baltijos pažangių technologijų instituto užsakymu
reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko visuomenės
nuomonės ir tyrimų centras „Vilmorus“ spalio 3-12 dienomis.