„Manydami, kad priimtos pataisos prieštarauja ES reglamentui, mes kreipėmės į Europos Komisiją. Po susitikimo su jos atstovais esame nusiteikę optimistiškai. Jų pačių siūlymu išsiuntėme Komisijai oficialų skundą”, – pranešime sakė organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
Organizacijos atstovai spalį Briuselyje susitiko su EK sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato atstovais.
Anot jos, ES Tarybos reglamentas dėl žudomų gyvūnų apsaugos draudžia skersti neapsvaigintus gyvulius, o išimtys taikomos tik tais atvejais, kai siekiama patenkinti tokios mėsos poreikį ES gyvenantiems žydams ir musulmonams. Tačiau Lietuva įstatymo pataisomis siekia mėsą eksportuoti į kitas, ne ES valstybes.
Organizacijos vadovė BNS teigė, kad neatmetama galimybė kreiptis ir ES Teisingumo Teismą.
„Tai priklausys nuo to, kokį atsakymą duos EK, tačiau jeigu tai bus rekomendacinio ar aiškinamojo pobūdžio, kreipsimės į teismą, kad šis priimtų galutinį sprendimą“, - BNS teigė B.Kymantaitė.
B.Kymantaitė BNS sakė nežinanti, kada EK išnagrinės organizacijos skundą: „Sunku pasakyti, kiek užtruks skundo nagrinėjimas, tačiau mes tikimės, kad dar šiemet“.
Pasak jos, organizacija praėjusių metų pabaigoje kreipėsi į EK dėl reglamentų išaiškinimo, tuomet Komisija atsakė per maždaug du mėnesius.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasirašiusi pataisas, teigė, kad jos neprieštarauja ES teisės normoms, o panašios nuostatos dabar taikomos Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Estijoje, Čekijoje, Bulgarijoje.
Pataisų autoriai teigė, kad ritualinio skerdimo įteisinimas tapo dar aktualesnis, Rusijai uždraudus įvežti maisto produktus ir žemės ūkio produkciją iš ES.
ES reglamentas numato, kad daugelis žudymo metodų sukelia gyvūnams skausmą, todėl prieš nužudant gyvūną arba jo žudymo metu jį reikia apsvaiginti, kad gyvūnas netektų sąmonės ir taptų nejautrus. Kartu ES reglamentas leidžia nukrypti nuo šios nuostatos atliekant religines apeigas.
