Juk vakarykštis valdančiosios koalicijos Politinės tarybos posėdis, skirtas suderinti pozicijas dėl kitų metų biudžeto, bet jų nesuderinus prasidėjo nuo „darbiečių“ priekaištų socialdemokratams, kad jie blogi partneriai, todėl kažin ar verta tokius remti.
Kas įžiebė tokį „darbiečių“ pyktį? Ogi nesėkme pasibaigusi net trijų dalių tragikomedija Seimo Žmogaus teisių komitete (ŽTK). Šį spektaklį Darbo partija ir pradėjo, savo atstovų rankomis brukdama nutarimo projektą, kuriuo ŽTK oficialiai paskelbtų, kad „darbiečių“ juodųjų finansų byla yra politinė, siekiant sudoroti partiją ir jos vedlį.
Šiuo popieriumi V.Uspaskichas išdidžiai mojuotų Europos Parlamente, kai jis vėl imtųsi politiko neliečiamybės klausimo.
Tiesa, sunkoka paaiškinti, kodėl net socialdemokratų vedliai spaudė savo atstovus ŽTK bent dalyvauti posėdžiuose, kad daugumą turintys valdantieji, remiami vis dar pirmininkaujančio lenkų atstovo L.Talmonto, prastumtų šį nutarimą.
Tačiau reikalą gadino kairioji M.A.Pavilionienė, kuri kartu su opozicija net du kartus sugriovė tokį planą. Tad vakar į komitetą buvo atginta net sveikatos apsaugos ministrė R.Šalaševičiūtė. Ji, aišku, laikėsi partijos linijos.
Nepaisant to, Darbo partijos užmojai vis tiek neišdegė, nes nebuvo L.Talmonto, o persvarą įgijusi opozicija nubalsavo šį projektą išmesti į šiukšlių dėžę.
Tad išsigandusiems socialdemokratams, vertusiems visą kaltę ant nedrausmingo lenko, dabar telieka spėlioti, ar toje pačioje dėžėje supykusių „darbiečių“ dėka neatsidurs ir kitų metų biudžetas.
