Galima išdalyti tūkstančius atšvaitų, perėjose statyti šviesoforus, ties jais įrengti akinamą apšvietimą arba nubrėžti skaisčiai raudonos spalvos linijas, visos šios tikrai reikalingos priemonės nuo nelaimių neapsaugo.
Šiemet per 10 mėnesių Kaune žuvo 8 pėstieji – dviem daugiau negu tuo pačiu metu pernai. Kai kurie jų drąsiai žengė į pėsčiųjų perėją manydami, kad tai saugiausias būdas kirsti gatvę. Ir smarkiai klydo.
Menkai guodžia aplinkybė, kad pastaruoju metu tikru pragaru pėstiesiems tapo Vilniaus gatvės, daug skaudžių nelaimių taip pat įvyksta Panevėžyje, Klaipėdoje.
Šią savaitę per plauką išvengta 21 metų jaunuolio žūties V.Krėvės prospekte. Nereguliuojama perėja ėjusį kaunietį parbloškė automobilis, kurio vairuotojas net nestabtelėjęs nudūmė iš įvykio vietos. Kauno klinikų medikams reikėjo didelių pastangų išgelbėti žmogaus gyvybę.
Vos prieš kelias savaites nelaimė įvyko Taikos prospekte, kai automobilis parbloškė 15 metų mergaitę. Laimei, moksleivė nukentėjo gerokai mažiau.
Šiurpu žiūrėti, kaip pėstieji mėgina įveikti 6 eismo juostų transporto arterijas, kuriose nėra net šviesoforų, o susinervinę vairuotojai užgula stabdžių paminą ir siunčia prakeiksmus važiuoti trukdantiems lėtapėdžiams.
Galima šviesoforus sustatyti prie kiekvienos perėjos, tačiau pabandykime įsivaizduoti, kaip atrodys eismas mieste, jeigu mašinoms be paliovos teks stoviniuoti ties kiekviena perėja.
Šiemet Kauno valdžia prie kelių švietimo įstaigų įrengė asfalto kalnelius. Vairuotojui nelieka pasirinkimo: arba reikės sumažinti transporto priemonės greitį, arba po smūgio į kliūtį sumažės automobilio detalių. Greičio mėgėjams šiauštis beprasmiška, nes net nėra kaip išlietį savo pyktį.
Geras sumanymas, tačiau jis pritaikomas tik ten, kur automobilių srautas labai menkas. Kitose vietose neišvengiamai susidarys spūstys, pasipils susidūrimai.
Kaip nutraukti šią vairuotojų ir pėsčiųjų kovą, kuri kartais būna aplaistyta pastarųjų krauju?
Kelių policijos patruliai gerai atsimena, kas prieš maždaug du dešimtmečius dėjosi M.K.Čiurlionio gatvės ir Vytauto prospekto sankryžoje ties Stoties turgumi. Skubantys žmonės po mašinos ratais pakliūdavo beveik kiekvieną savaitę.
Vienas projektas smarkiai pakeitė padėtį – šioje itin avaringoje vietoje atsirado požeminė pėsčiųjų perėja. Visi liko patenkinti: vairuotojams nereikia be reikalo stoviniuoti, o pėsčiomis einantys žmonės gali saugiai pasiekti norimą tašką. Nerandančius ar nenorinčius rasti įėjimo į požeminę perėja sutramdė kelio atitvarai.
Tokios perėjos kainuoja nepigiai, tačiau jos tikrai nereikalingos visose gatvėse – tik ten, kur juda didelis automobilių ir pėsčiųjų srautas.
Štai K.Baršausko gatvėje, greta prekybos centro „Molas“, įrengtos net kelios perėjos, nutolusios viena nuo kitos per porą šimtų metrų. Beveik visos jos nereguliuojamos, vadinasi – nesaugios. Jos jau kelis kartus buvo kilnojamos iš vienos vietos į kitą, po kelių tragiškų nelaimių nuspręsta rekonstruoti išvažiavimą iš prekybos centro.
Galbūt vietoj 3–4 antžeminių perėjų būtų protingiau įrengti vieną požeminę. Ir mašinos galės greičiau judėti, ir žmonės be rūpesčių pasieks kelionės tikslą. Tikrai nieko neatsitiks, jeigu reikės papildomai nupėdinti porą šimtų metrų.
Dar neaišku, ar brangiau kainuotų įrengti kelias šviesoforu reguliuojamas antžemines perėjas ir jas prižiūrėti, ar požeminį koridorių, kuriam daugelį metų išvis nereikia jokios priežiūros.
Kita tokiam projektui tinkama vieta – Taikos prospektas šalia „Vyturio“ katalikiškosios vidurinės mokyklos. Rytais šioje vietoje susidaro didelės spūstys, kurias dar padidina į pamokas skubantys moksleiviai. Požeminė perėja nepakenktų ir Savanorių prospekte šalia biurų miestelio.
Gal išties kauniečiai geriau pasijustų, jei galėtų saugiai kirsti gatvę ir važinėti lygia danga, o ne pėdinti į didingus kongresų rūmus Nemuno pakrantėje?
„Laikinoji sostinė“
