Galima išdalyti tūkstančius atšvaitų, perėjose statyti šviesoforus, ties
jais įrengti akinamą apšvietimą arba nubrėžti skaisčiai raudonos
spalvos linijas, visos šios tikrai reikalingos priemonės nuo nelaimių
neapsaugo.
Šiemet per 10 mėnesių Kaune žuvo 8 pėstieji – dviem daugiau negu tuo
pačiu metu pernai. Kai kurie jų drąsiai žengė į pėsčiųjų perėją
manydami, kad tai saugiausias būdas kirsti gatvę. Ir smarkiai klydo.
Menkai guodžia aplinkybė, kad pastaruoju metu tikru pragaru pėstiesiems
tapo Vilniaus gatvės, daug skaudžių nelaimių taip pat įvyksta
Panevėžyje, Klaipėdoje.
Šią savaitę per plauką išvengta 21 metų jaunuolio žūties V.Krėvės
prospekte. Nereguliuojama perėja ėjusį kaunietį parbloškė automobilis,
kurio vairuotojas net nestabtelėjęs nudūmė iš įvykio vietos. Kauno
klinikų medikams reikėjo didelių pastangų išgelbėti žmogaus gyvybę.
Vos prieš kelias savaites nelaimė įvyko Taikos prospekte, kai
automobilis parbloškė 15 metų mergaitę. Laimei, moksleivė nukentėjo
gerokai mažiau.
Šiurpu žiūrėti, kaip pėstieji mėgina įveikti 6 eismo juostų transporto
arterijas, kuriose nėra net šviesoforų, o susinervinę vairuotojai užgula
stabdžių paminą ir siunčia prakeiksmus važiuoti trukdantiems
lėtapėdžiams.
Galima šviesoforus sustatyti prie kiekvienos perėjos, tačiau pabandykime
įsivaizduoti, kaip atrodys eismas mieste, jeigu mašinoms be paliovos
teks stoviniuoti ties kiekviena perėja.
Šiemet Kauno valdžia prie kelių švietimo įstaigų įrengė asfalto
kalnelius. Vairuotojui nelieka pasirinkimo: arba reikės sumažinti
transporto priemonės greitį, arba po smūgio į kliūtį sumažės automobilio
detalių. Greičio mėgėjams šiauštis beprasmiška, nes net nėra kaip
išlietį savo pyktį.
Geras sumanymas, tačiau jis pritaikomas tik ten, kur automobilių srautas
labai menkas. Kitose vietose neišvengiamai susidarys spūstys, pasipils
susidūrimai.
Kaip nutraukti šią vairuotojų ir pėsčiųjų kovą, kuri kartais būna
aplaistyta pastarųjų krauju?
Kelių policijos patruliai gerai atsimena, kas prieš maždaug du
dešimtmečius dėjosi M.K.Čiurlionio gatvės ir Vytauto prospekto
sankryžoje ties Stoties turgumi. Skubantys žmonės po mašinos ratais
pakliūdavo beveik kiekvieną savaitę.
Vienas projektas smarkiai pakeitė padėtį – šioje itin avaringoje
vietoje atsirado požeminė pėsčiųjų perėja. Visi liko patenkinti:
vairuotojams nereikia be reikalo stoviniuoti, o pėsčiomis einantys
žmonės gali saugiai pasiekti norimą tašką. Nerandančius ar nenorinčius
rasti įėjimo į požeminę perėja sutramdė kelio atitvarai.
Tokios perėjos kainuoja nepigiai, tačiau jos tikrai nereikalingos visose
gatvėse – tik ten, kur juda didelis automobilių ir pėsčiųjų
srautas.
Štai K.Baršausko gatvėje, greta prekybos centro „Molas“, įrengtos net
kelios perėjos, nutolusios viena nuo kitos per porą šimtų metrų. Beveik
visos jos nereguliuojamos, vadinasi – nesaugios. Jos jau
kelis kartus buvo kilnojamos iš vienos vietos į kitą, po kelių tragiškų
nelaimių nuspręsta rekonstruoti išvažiavimą iš prekybos centro.
Galbūt vietoj 3–4 antžeminių perėjų būtų protingiau įrengti vieną
požeminę. Ir mašinos galės greičiau judėti, ir žmonės be rūpesčių
pasieks kelionės tikslą. Tikrai nieko neatsitiks, jeigu reikės
papildomai nupėdinti porą šimtų metrų.
Dar neaišku, ar brangiau kainuotų įrengti kelias šviesoforu
reguliuojamas antžemines perėjas ir jas prižiūrėti, ar požeminį
koridorių, kuriam daugelį metų išvis nereikia jokios priežiūros.
Kita tokiam projektui tinkama vieta – Taikos prospektas šalia „Vyturio“
katalikiškosios vidurinės mokyklos. Rytais šioje vietoje susidaro
didelės spūstys, kurias dar padidina į pamokas skubantys moksleiviai.
Požeminė perėja nepakenktų ir Savanorių prospekte šalia biurų miestelio.
Gal išties kauniečiai geriau pasijustų, jei galėtų saugiai kirsti
gatvę ir važinėti lygia danga, o ne pėdinti į didingus kongresų rūmus
Nemuno pakrantėje?
„Laikinoji sostinė“