„Neeilinis scenos meno kūrėjų suvažiavimas reikalauja
Lietuvos Respublikos kultūros ministro Šarūno Biručio
atsistatydinimo“, - rašoma pirmadienį Lietuvos nacionaliniame
dramos teatre (LNDT) priimtoje rezoliucijoje.
Tačiau kultūros ministras Š.Birutis pasitraukti iš posto neketina ir tikina, kad jo atsistatydinimas neišspręstų scenos meno
atstovų problemų. Jis teatralų veiksmus vadina „bandymu sukiršinti kultūros bendruomenę“.
„Mano pasitraukimas problemų neišspręs. Aš dar tikiuosi, kad
scenos meno ir koncertinių įstaigų atstovai imsis darbo kartu su
Kultūros ministerija ir pateiks pasiūlymus naujam Scenos meno ir
koncertinių įstaigų įstatymui“, – kultūros ministro žodžius
perdavė ministro atstovė spaudai Dalia Vencevičienė.
Kaip nurodoma ministerijos atsiųstame pranešime, Š.Birutis taip
pat svarsto, kad sumaištis esą gali būti keliama tyčia, jog būtų
„sukiršinta kultūros bendruomenė, ypač dabar, kai į Lietuvą
nukreiptos nedraugiškų jėgų pastangos destabilizuoti situaciją
šalyje“.
Ministerijos teigimu, Teatrų ir koncertinių įstaigų valdymo ir
finansavimo modelio teisėkūros projektu siekiama gerinti sąlygas
teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą.
Už rezoliuciją, kuri smerkia kultūros ministro iniciatyvą
įgyvendinti teatrų reformą, pirmadienį balsavo dauguma iš bemaž
150 teatrų ir koncertinių įstaigų scenos meno kūrėjų
suvažiavimo dalyvių.
Teatralai suvažiavime taip pat vienbalsiai priėmė rezoliuciją,
kuria reikalauja stabdyti įstatymo projektą, „kol šie pakeitimai
nebus išdiskutuoti visuomenėje“. Taip pat reikalaujama sudaryti
darbo grupę, kuri turėtų dirbti rengiant naują Teatrų ir
koncertinių įstaigų įstatymo projektą.
Per suvažiavimą kalbėję teatralai tikino, kad reforma yra
neaptarta su jais, ji sugriaus Lietuvos repertuarinio teatro
tradicijas. Dalis kūrėjų net įžvelgė, kad ši reforma sukurta
esą siekiant parduoti arba išnuomoti teatrų pastatus komerciniais
tikslais.
„Centre nuostabus pastatas, kuriame galima prekybos centrą,
kazino, viešnamį įrengti - kas gali taip sugalvoti daryti tokias
nesąmones, kai yra nuolatinė trupė, gali gimti brandūs darbai,
gali jaunas aktorius užaugti?“ - žurnalistams pirmadienį LNDT
sakė aktorė Vaiva Mainelytė.
Ji bei dar apie 150 teatralų pirmadienį dalyvauja LNDT
vykstančiame pirmajame neeiliniame Teatrų ir koncertinių įstaigų
scenos meno kūrėjų suvažiavime, skirtame aptarti Kultūros
ministerijos inicijuotai teatrų ir koncertinių įstaigų reformai.
V.Mainelytė ministerijos siūlymus įteisinti aktoriams
terminuotas sutartis bei leisti teatrams steigti viešąsias įstaigas
vadino nesąmone, tikino, kad tai varžys aktorių „kūrybinę
amplitudę“ ir turės neigiamos įtakos talentų karjeroms.
Aktorius Jokūbas Bareikis taip pat tikino įžvelgiantis galimų
grėsmių, jog įgyvendinus reformą grėsmė galėtų iškilti ir
teatrų pastatams.
„Manau, taip - atstovauju Mažajam teatrui, kuris yra Gedimino
prospekte, kuris yra ideali terpė nuomoti, švęsti ten prabangias
vestuves. Yra ir aktorių - jie gal galėtų ten jas pravesti, ir
muziką galima paleisti. Neatmetu tos galimybės, kad tai gali būti
ir pastatų reikalas, nes yra teatrų centre, ir tai yra nemaži
pastatai“, - žurnalistams sakė aktorius.
J.Bareikis taip pat tikino, kad įgyvendinus tokią reformą, kuri
teatralams ir visuomenei yra pristatoma šiuo metu, tektų atsisakyti
dalies spektaklių, kuriuos repertuarinis teatras gali sau leisti
rodyti.
„Nesakau, kad nėra nieko, ką reikėtų patvarkyti, bet manau,
kad ši reforma keistų patį turinį spektaklių, juos lengvintų. Ar
kas paskaičiavo, ar pats ministras, kiek kainuotų parodyti,
pavyzdžiui „Išvarymą“ arba „Maskaradą“, ar jis
atsipirktų? Aišku, jei bilietai kainuotų po 200 litų, tai
apsimokėtų, bet ar beapsimokėtų išlaikyti tokio „grand“
pastatymo spektaklius?“ - klausė J.Bareikis.
Jis sutiko, kad dalis aktorių nėra užimti, tačiau tuo esą
turėtų pasirūpinti ne aktoriai, o teatrų vadovybė. Be to, ne
visų pjesių pastatymams įmanoma įdarbinti visus trupės aktorius.
„Žinoma, jei tavo trupėje yra 20 žmonių, o tu paimi pjesę,
kurioje yra tik keturi žmonės, be abejo, šešiolika lieka“, -
sakė aktorius.
Suvažiavime kalbėjęs kultūros ministras tvirtino suprantantis,
jog būtina išsaugoti Lietuvos teatro mokyklą, ir teigė, kad
„būtų labai gaila, jei ta mokykla sunyktų ar nebūtų perduota
ateities kartoms“. Tačiau jis pareiškė, kad reformos iniciatyva
pirmiausia kilo ne iš ministerijos, o iš visuomenės ir pačių
teatralų.
„Įstatymo pakeitimo, pokyčių iniciatyva brendo seniai - ji
neatėjo iš ministerijos darbuotojų, atėjo iš teatro, iš
visuomenės. Ministerijos darbuotojai yra tie, kurie surašo tai, ką
girdi. Supratau, kad ne viską išgirdo. Matyt, reikia padaryti taip,
kad būtų išgirsti visi (...). Įstatymas turi tikti visiems, bet
kad tiktų visiems, visi turi dalyvauti“, - teigė Š.Birutis.
Ministras tikino, kad įstatymo iniciatoriai nenori teatralams
„įpiršti“ prievolės biudžetines įstaigas pertvarkyti į
viešąsias įstaigas - tai esą būtų palikta nuspręsti teatrų
vadovams. Be to, anot ministro, net perėjus prie viešosios
įstaigos, teatras netaptų privačia nuosavybe, o liktų valstybės
žinioje.
Pasak jo, pasiekimas yra tai, jog paskelbus įstatymo projektą,
apie jį diskutuoti ėmė ne tik teatralai, bet ir kita visuomenės
dalis.
„Gal vien dėl to buvo verta sukurti tą projektėlį, kad apie
tai pradėtų kalbėti visi. Geriausias dalykas kompromisui yra tada,
kai visi truputį yra nepatenkinti“, - sakė ministras.
Tuo pat metu ministras pripažino, kad kultūros darbuotojams
Lietuvoje yra per maža dėmesio, o tai esą aiškiai matyti ir iš
atlyginimų: „Mūsų kultūros darbuotojų atlyginimų vidurkis yra
550 eurų, Estijoje - 1100 eurų, Latvijoje - 800 eurų (...).
Estijoje kultūros ir meno darbuotojų atlyginimas yra 102 proc.
viešojo sektoriaus vidurkio, Latvijoje - apie 80 proc., pas mus - 55
procentai. Va čia skaičiai parodo, kad vis dėlto dėmesio yra per
mažai.“
Kultūros ministerijos parengtos Teatrų ir koncertinių įstaigų
įstatymo pataisos, be kita ko, numato, kad teatrai galėtų būti
pertvarkyti į viešąsias įstaigas ir tai leistų pritraukti
papildomų lėšų, nes leistų įstaigoms nuomoti patalpas ar
užsiimti kita ūkine veikla. Taip pat numatyta įteisinti penkerių
metų terminuotas sutartis aktoriams - tai esą leistų išspręsti
problemą, kai šiuo metu kai kurie aktoriai yra užimti vos keliuose
spektakliuose per metus, tačiau jiems mokamas atlyginimas.
Ministerijos duomenimis, pernai iš 368 aktorių ir solistų,
dirbusių dramos ir muzikiniuose teatruose pagal nuolatines darbo
sutartis, 105 buvo nepakankamai užimti ir įstaigos spektakliuose
dalyvavo nuo vieno karto per metus iki dviejų kartų per mėnesį.
Jų atlyginimams pernai skirta 14,2 mln. litų. Greta nuolatinių
aktorių pernai taip pat buvo pakviesti 417 menininkų pagal
intelektinių paslaugų sutartis, kuriems skirta dar beveik 2,5 mln.
litų.