„Visos frakcijos sutinka, kad Seimo nariai turi išsamiai
aptarti, išdiskutuoti šį klausimą bei ruoštis referendumui,
kuriame užduos tautai klausimą dėl pilietybės. Apklausos rodo, kad
daugiau kaip pusė Lietuvos žmonių pritaria, kad pilietybės
klausimą reikia spręsti. Būtina labai atsakingai suformuluoti
klausimą, parinkti tinkamą laiką. Manau, kad galime drąsiai
klausti savo tautos, nes tai liečia beveik kiekvieną Lietuvos
šeimą ar giminę“, - sakė Seimo vadovė.
Anot jos, diskusija dėl dvigubos pilietybės yra politinė.
„Manau, mes jai pasiruošę. Kito kelio nėra. Pilietybės
klausimai yra sprendžiami tik referendumu. Taip yra pasakyta
Konstitucijoje, ir mes kito kelio neturime“, - pabrėžė
L.Graužinienė.
Tuo pačiu ji sakė, kad labai svarbu teisingai suformuluoti
klausimą referendumui.
„Referendumui turime pasirengti, išaiškinti žmonėms ir labai
tinkamai suformuluoti klausimą. Nuo to, kaip paklausime, tokį
atsakymą ir gausime. Pirmiausia, turime suformuluoti tikslą, ko mes
siekiame, visi sutarti dėl to tikslo ir kryptingai, kalbėdami su
žmonėmis, to tikslo siekti-, - sakė Seimo vadovė.
Tuo metu pilietybės klausimą svarstę PLB nariai nuogąstavo,
kad referendumas neįvyks, dviguba pilietybė nebus įteisinta, ir
siūlė geriau keisti Pilietybės įstatymą, nekeičiant
Konstitucijos.
JAV lietuvė Regina Narušienė siūlė kaip Konstitucijos
leidžiamus atskirus atvejus numatyti, jog dvigubą pilietybę
galėtų turėti asmenys, Lietuvos pilietybę turėję iki 1940 metų
birželio 15 dienos, taip pat jų vaikai ir vaikaičiai, nepaisant to,
kada jie patys paliko Lietuvą ir įgijo kitos šalies pilietybę.
„Reikia tik politinės valios šį reikalą sutvarkyti“, -
sakė ji.
Tuo metu konstitucinės teisės specialistas Vytautas Sinkevičius
teigė, kad tokiu atveju dviguba pilietybė būtų gana paplitusi, ir
tuomet būtina Konstitucijos pataisa.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus
atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos
valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos
pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik
referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti,
jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių,
turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė
leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės
atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo
automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą
pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus
metus privalo apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
„Darbietis“ Artūras Paulauskas buvo įregistravęs Seimo
nutarimo projektą dėl referendumo šiuo klausimu surengimo. Jis
siūlė surengti referendumą su tokia formuluote: „Pritariu, kad
Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta
šitaip: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos
valstybės piliečiu“. Tačiau jai nepritarė Seimo Teisės ir
teisėtvarkos komitetas bei Konstitucijos komisija.