Užuot dirbę, kiršina pedagogų bendruomenę

„Galima ir man tarti „viso gero“. Gal nepražūčiau, rasčiau darbo“, – ištarė Vilniaus licėjui vadovaujantis 51 metų Saulius Jurkevičius. Siūlymą mokyklų direktoriams įvesti kadencijas jis vadina kiršinimu.

S.Jurkevičius: „Laikausi konservatyvių ir tradicinių pažiūrų švietimo sistemoje.“<br>V.Balkūno nuotr.
S.Jurkevičius: „Laikausi konservatyvių ir tradicinių pažiūrų švietimo sistemoje.“<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aida Murauskaitė („Lietuvos rytas“)

Nov 11, 2014, 6:32 AM, atnaujinta Jan 21, 2018, 8:24 PM

Seime įregistruotos Švietimo įstatymo pataisos, siūlančios mokyklų vadovams įvesti penkerių metų kadencijas. Esą tai sujudins nusistovėjusį vandenį kai kuriose mokyklose, kuriose direktorius nesikeičia keliolika ar keliasdešimtį metų.

Patys mokyklų vadovai sutinka: yra tokių direktorių, kurie verti kritikos ir turėtų būti pakeisti. Tačiau visus sulygiuosianti tvarka privers išeiti iš darbo ir gerus specialistus.

– Ką manote apie tokias įstatymo pataisas? – „Lietuvos rytas“ paklausė vienos geriausių šalies mokyklų direktoriaus S.Jurkevičiaus.

– Tai dar vienas bandymas kiršinti pedagogų bendruomenę ir nukreipti visuomenės dėmesį nuo esminių švietimo problemų sprendimo. Ne direktoriai yra pagrindinė mokyklų problema.

Jei direktorių rotacija taptų visuotine norma, ir gerai, ir blogai dirbančius žmones atleistume ir sukurtume ažiotažą.

Šiuo metu tai nėra prasminga.

Kaita vyks natūraliu būdu. Po kokių penkerių metų neturėsime didelės dalies mokytojų, taip pat ir vadovų. Direktoriai išeis į pensiją, o baigiantiems dirbti mokytojams nebus parengta pamaina.

Užsimojome rotuoti direktorius, užuot kalbėję, kad Lietuvoje neberengiami matematikos, chemijos, fizikos mokytojai. Mes kalbame apie ketureilę problemą, kurios imtis gal ir būtų prasminga, bet ateityje.

– Negi visi mokyklų vadovai dirba gerai?

– Jei matoma problema, reikia sudaryti komisiją, kuri važiuotų į mokyklą ir aiškintųsi, užuot kūrus visuotinę sistemą.

Be to, Seimo nariams, kurie kuria tokias pataisas, siūlyčiau pavažinėti po mokyklas ir pasiaiškinti, kodėl tūkstančiai abiturientų neišlaiko brandos egzaminų minimaliu lygiu. Štai kur klausimas, kurį reikia aiškintis.

– Jūs mokyklai vadovaujate 20 metų. Vadinasi, jei įsigaliotų pataisos, savo laiką jau esate išeikvojęs.

– Žinoma, ir su manimi galima atsisveikinti. Mokykla dirba, rezultatai geri. Sakykite, koks tikslas man iš naujo atestuotis?

Tačiau galiu pasakyti, kad su malonumu pereičiau tą sistemą, jei reikalavimai būtų parengti kvalifikuotai, o pati sistema veiktų skaidriai. Tik tai sunkiai tikėtina.

Be to, žinau, kaip kartais vyksta konkursai į direktoriaus vietą. Teko girdėti daug keistų dalykėlių.

Kas pasikeistų, jei būtų keičiami direktoriai? Nieko. Nerandu nė vieno pavyzdžio, kad nors viena švietimo reforma būtų buvusi įgyvendinta iki galo. Kad ir kur durtum, matyti: mesta idėja ir neįkūnyta.

– Jums pačiam tenka atestuotis?

– Jei nori kelti vadybininko kvalifikaciją ir gauti didesnį atlyginimą, turi įveikti patikrinimą.

Jis nėra sudėtingas ir iš esmės nelabai ką lemiantis.

Visos pedagogų atestacijos neparodo tikrosios jų kvalifikacijos. Dokumentai išvis beviltiškai parengti. Neaišku, kokią kvalifikaciją jie kelia. Galutinis rezultatas – jie dekvalifikuojasi, mat užsiima pašaliniais darbais, užuot darę natūralų darbą.

– Mokyklos vadovu tapote vos 30-ies. Kiek prireikė laiko, kad pasijustumėte tvirtai eidamas šias pareigas?

– Daug reikšmės turi ir žmogiškoji branda. Man prireikė gerų dešimties metų. Nėra taip lengva vadovauti vyresniems už tave žmonėms. Juk ir šaliai vadovauti negali trisdešimtmetis.

– Tie, kurie rengė pataisas, nurodė tokį argumentą: direktoriai ilgainiui praranda pedagogo kvalifikaciją.

– Tai net ne argumentas. Daugelis vadovų turi po kelias pamokas. Aš ir pats turiu istorijos pamokų tarptautinio bakalaureato klasėse. Akivaizdu, kad save gerbiantis direktorius sieks išlaikyti mokytojo kvalifikaciją.

– O jums teko susidurti su kolegomis, kuriems vis dėlto reikėtų kokio nors sukrėtimo?

– Žinoma, yra visokių vadovų. Tačiau dažnai žmogus, kuris, užuot ėmęsis vadinamųjų inovatyvių dalykų, dirba ramiai ir nuosekliai, nepasiduodamas visoms švietimo naujovėms, kurios gali sukelti sumaišties, pasiekia kur kas geresnių rezultatų.

O jei norime imituoti procesus, galime ieškoti visokių bėgiojimų, dainavimų.

– Tai sakote jūs, šiuolaikiškas mokyklos direktorius?

– Laikausi konservatyvių ir tradicinių pažiūrų švietimo sistemoje. Labai atsargiai vertinu naujoves, kurios ateina ir praeina.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: parlamentarų komentarai prieš rytinį Seimo posėdį