„Manome, kad tikslinga tai būtų padaryti per Seimo
rinkimus“, - trečiadienį Žinių radijui sakė L.Graužinienė.
Anot jos, tam pritaria ir koalicijos partneriai - premjeras
socialdemokratas Algirdas Butkevičius bei partijos „Tvarka ir
teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas.
„Kiekviena partija, eidama į Seimo rinkimus, turėtų labai
aiškiai deklaruoti savo poziciją. (...) Tada ir žmonės galėtų
konkrečiau pasirinkti referendumo atsakymą, būtų platesnė
diskusija šiuo klausimu“, - tvirtino parlamento pirmininkė.
Seimo rinkimai Lietuvoje turėtų vykti 2016 metų rudenį.
Politikė teigė pati balsuosianti už platesnį dvigubos
pilietybės taikymą.
„Manau, kad turime branginti kiekvieną Lietuvos pilietį, kuris
juo gali būti, kuris turi šaknų Lietuvoje, tai yra labai svarbu
mums, kaip mažai tautai, mes turime susižiūrėti visus lietuvius,
kurie išsibarstę po pasaulį“, - kalbėjo L.Graužinienė.
Ji svarstė, kad dabar griežti saugikliai dėl pilietybės
Konstitucijoje sudėti pirmiausia dėl balsavimo teisės, todėl, anot
politikės, „pirmiausia bus tam tikros diskusijos, ar tikrai visas
teises tas pats pilietis negyvendamas gali turėti“.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus
atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos
valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos
pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik
referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti,
jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių,
turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė
leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės
atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo
automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą
pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus
metus privalo apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
„Darbietis“ Artūras Paulauskas buvo įregistravęs Seimo
nutarimo projektą dėl referendumo šiuo klausimu surengimo. Jis
siūlė surengti referendumą su tokia formuluote: „Pritariu, kad
Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta
šitaip: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos
valstybės piliečiu“. Tačiau jai nepritarė Seimo Teisės ir
teisėtvarkos komitetas bei Konstitucijos komisija.