Tautos išrinktieji demonstruoja savo dosnumą

Nors Seimui pateiktas kitų metų biudžeto pyragas jau suraikytas, parlamentarai vis dar bando kišti prie jo nagus. Būna dienų, kai iš vienos projekto eilutės į kitą politikai perstumdo šimtus milijonų litų.

Buvusius premjerus konservatorių A.Kubilių (kairėje) ir socialdemokratą G.Kirkilą suvienijo noras padėti Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos partijoms.<br>V.Balkūno nuotr.
Buvusius premjerus konservatorių A.Kubilių (kairėje) ir socialdemokratą G.Kirkilą suvienijo noras padėti Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos partijoms.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Tadas Ignatavičius („Lietuvos rytas“)

Nov 12, 2014, 7:49 AM, atnaujinta Jan 21, 2018, 5:47 PM

Dažniausiai Seimo narių pastangos savaip perskirstyti biudžetą būna bevaisės, bet tai neslopina jų entuziazmo. Ne išimtis – ir įtemptu pavadintas kitų metų biudžeto projektas.

Atkuto net tie parlamentarai, kurie nežiba teisės aktų projektų gausa. Dažniausiai papildomų pinigų politikai prašo savo rinkimų apygardoms, net nepaisydami partinės priklausomybės.

Suvienijo tiltas ir krepšelis

Antai jau ne pirmus metus kaulyti papildomų pinigų Kaunui bendrai žygiuoja ir kairieji, ir dešinieji. Šiemet juos suvienijo noras išlupti lėšų Panemunės tiltui. Jo statybai prašoma papildomai skirti daugiau kaip 15 mln. eurų (51,8 mln. litų).

Opozicijoje esantys liberalai net kai kuriuos valdančiuosius sugebėjo privilioti paremti siūlymą daugiau lėšų skirti neformaliojo ugdymo krepšeliui.

Iki šiol toks krepšelis buvo taikomas keliose savivaldybėse ir tai esą pasiteisino. Todėl šį modelį norima taikyti ir visoje Lietuvoje – tam reikėtų per 3,2 mln. eurų (11 mln. litų). Juos siūloma paimti iš skolos administravimo išlaidoms numatytų lėšų.

Ragina dalytis ir su kitais

Į valstybės skolai tvarkyti numatytus asignavimus taikosi dar viena įdomi kompanija – buvę premjerai Andrius Kubilius ir Gediminas Kirkilas, taip pat buvęs užsienio reikalų ministras konservatorius Audronius Ažubalis ir dabartinis Užsienio reikalų komiteto vadovas socialdemokratas Benediktas Juodka.

Šis ketvertas nori Užsienio reikalų ministerijai papildomai skirti porą milijonų litų, kurie būtų panaudoti partinės diplomatijos programoms įgyvendinti Ukrainoje, Gruzijoje ir Moldovoje.

Siūlymas motyvuojamas Lietuvos patirtimi. Esą kai ji atgavo nepriklausomybę, iš senųjų Europos valstybių partijų gauta parama ant kojų leido atsistoti ir mūsų šalies politinėms organizacijoms.

Kultūros namai – prieš turgų

Tačiau vienybė demonstruojama toli gražu ne visada.

Antai konservatorius Jurgis Razma kibo į atlapus Kaišiadorių-Elektrėnų apygardoje išrinktam Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui socialdemokratui Broniui Bradauskui.

Dešinysis norėtų, kad Ūkio ministerijos investicijų programoje Kaišiadorių turgaus paviljono statybų antrajam etapui numatyti beveik 232 tūkst. eurų (800 tūkst. litų) geriau būtų skirti jo rinkimų apygardoje Plungėje esantiems kultūros namams.

Anot J.Razmos, jei pinigai būtų skirti Kaišiadorių kultūros namams, o ne turgui, būtų kas kita.

Zarasų-Visagino apygardoje išrinktas „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava savo rinkėjams irgi parengė staigmeną.

Jis pasiūlė Visagino Č.Sasnausko menų mokyklos kabinetus remontuoti kito jo rinkimų apygardoje esančio objekto – Zarasų kultūros centro – sąskaita.

Savo parapijoms – dosniausi

Vis dėlto dažniausiai biudžeto paklodė traukiama į savo pusę. Taip elgiasi ir Vilniaus-Trakų apygardoje išrinktas Seimo vicepirmininkas Jaroslavas Narkevičius.

Jis pasiūlė skirti 164 tūkst. eurų (570 tūkst. litų) Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč.Mergelei Marijai ir Šv.Benedikto bažnyčioms restauruoti.

Jei būtų atsižvelgta į šio politiko norus, pasidžiaugtų ir Salininkų bei Lentvario „Versmės“ gimnazijos. Tiesa, tam reikėtų maždaug 209 tūkst. eurų (per 720 tūkst. litų).

Dėmesys – ūkininkams

Bene dosniausias Seime – buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Konservatoriaus pateiktų siūlymų vertė artėja prie įspūdingos 95,3 mln. eurų (329 mln. litų) sumos.

Ūkininkaujančiam politikui labiausiai rūpi dėl Rusijos vykdomo embargo nuostolių patiriančių žemdirbių bėdos. Joms sušvelninti prašoma atseikėti 17,4 mln. eurų (60,2 mln. litų).

Politikas taip pat norėtų, kad Žemės ūkio ministerijos valdymo sričiai kitąmet papildomai būtų skirta 50,4 mln. eurų (174 mln. litų) – tiek trūksta ES žemės ūkio sričiai skiriamoms lėšoms panaudoti.

Dar galėtų būti skirta 25,7 mln. eurų (89 mln. litų) melioracijos programoms. O 1,8 mln. eurų (6,3 mln. litų) labai praverstų nuo afrikinio kiaulių maro nukentėjusiems smulkiesiems kiaulių augintojams – užtektų ir naujiems gyvuliams įsigyti, ir kiaulienos kainų mažėjimui iš dalies kompensuoti.

329

Tiek papildomų milijonų litų iš biudžeto K.Starkevičius siūlo skirti ūkininkams.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.