Pagrindinės opozicinės partijos vidaus rinkimuose vyko kandidatų debatai, buvo surengtas slaptas balsavimas, o pirma virė rinkimų kampanija.
Paaiškėjo, jog kai kurie politikai tam išleido ne po vieną tūkstantį litų, o bendra šiuose rinkimuose besisukusių pinigų suma siekia dešimtis tūkstančių.
Tačiau nė vienas buvęs kandidatas, skirtingai nei po įprastų rinkimų, neturi atsiskaityti už tai, kiek ir kokių pinigų išleido savo bendražygių agitacijai.
Vis dėlto, dalies dešiniųjų nuomone, reikėtų įvesti bent minimalią tokių pinigų apskaitos ir kontrolės sistemą.
Užkulisiuose pynėsi intrigos
Konservatorių kandidato į Vilniaus merus paieškos epopėja, jau senokai virtusi tragikomedija, baigėsi tiktai prieš kelias dienas. Išrinktuoju tapo Mykolas Majauskas.
Buvusiam ekspremjero patarėjui, kuris laimėjo pirmąjį turą ryškia persvara prieš antrojoje vietoje likusį savivaldybės tarybos narį Valdą Benkunską, dar būtų reikėję su juo kovoti antrajame ture.
Tačiau abu konkurentai nutarė nebetęsti šios „demokratijos šventės“ ir V.Benkunskas pasitraukė iš kovos.
Šių rinkimų užkulisiuose susipynė daugybė intrigų, kurių aidai dar nenutilo. Kai kurie dešinieji piktinasi, kad partijos vadovų remtas M.Majauskas laimėjo pirmiausia dėl „administracinių resursų“, nes už jį esą agitavo net Tėvynės sąjungos aparato darbuotojai.
O kiti konservatoriai ėmė pirštais badyti ir į bendražygių kišenes tvirtindami, kad buvo visiškai nekontroliuojama, kas, kam ir kokių pinigų išleido per šių rinkimų vajų. Apie tai jau buvo diskutuota ir partijos prezidiumo posėdyje.
Kartu su kandidato į sostinės merus rinkimais vyko ir partijos sąrašo į savivaldybės tarybą reitingavimas, o čia grumtynėse dėl kuo aukštesnės vietos rungėsi daugiau kaip 10 Vilniaus konservatorių lyderių.
Kiek šiai agitacijai buvo ištaškyta pinigų, tebespėliojama.
Tiesa, aiškinama, jog tai buvusios asmeninės lėšos, kurias kiekvienas politikas leido esą pagal savo galimybes.
Pinigų visai nereikėjo
Buvusių partijos kandidatų į merus išlaidos rinkimų kampanijai labai skiriasi. Vieni agitacijai neišleido nė cento, kiti – kelis litus, dar kiti – kelis tūkstančius.
Pavyzdžiui, nė cento neišleidę teigė tarp penkių kandidatų į merus buvę partijos Seimo nariai Kęstutis Masiulis ir Stasys Šedbaras.
Rinkimuose, kuriuose balsavo per tūkstantį konservatorių, jie užėmė paskutinę ir priešpaskutinę vietas, surinkę atitinkamai po 94 ir 104 bendražygių balsus.
„Aš apskritai dalyvavau pagal olimpinį principą, nes manęs paprašė tiesiog dalyvauti“, – „Lietuvos rytui“ teigė buvęs Vilniaus dešiniųjų vedlys K.Masiulis.
Politikas teigė matęs, kad kai kurie jo konkurentai ir dėl vietos rinkimų sąraše kovoję bendražygiai naudoja įvairią agitacinę medžiagą – lankstinukus, laiškus, savo veiklos ataskaitas, kurių spausdinimas ir siuntinėjimas turėjo kainuoti.
„Manau, jog kokia nors apskaita turi būti.
Visi turėtume atsiskaityti už pinigų kiekį ir jų kilmę. Juk jeigu jau deklaruojame skaidrumą, būkime skaidrūs iš tiesų“, – kalbėjo K.Masiulis.
O S.Šedbaras juokavo, kad jo rinkimų kampanija kainavo lygiai tiek, kiek elektros energija, išnaudota siunčiant elektroninius laiškus partijos nariams.
Buvęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas priminė, kad partijų vidaus rinkimai – ne viešosios teisės reguliuojamas dalykas.
Vis dėlto jis pripažino, kad finansus reikėtų labiau reglamentuoti partijos dokumentais.
Jau perspėjo vadovus
Tėvynės sąjungos Politikos komiteto vadovas parlamentaras Arvydas Anušauskas, surinkęs 145 bendražygių balsus, teigė tam išleidęs lygiai 7 litus.
„Tiek kainavo popierius lankstinukams, kuriuos savo rankomis sulanksčiau ir išdalijau.
O visa kita – internetinė erdvė, tiek vieša, tiek partijos“, – šypsojosi A.Anušauskas.
Tačiau jis teigė partijos vadovams jau sakęs, kad būtina geriau sutvarkyti ir visą rinkimų procesą, ir jų finansus.
„Pirmiausia reikėtų tuos rinkimus padaryti atvirus – kad kandidatus į postus galėtų rinkti ne tik partijos nariai, bet ir visi norintys. Taip pat reikėtų nustatyti ir kokius nors agitacijos rėmus, atskaitomybę.
Reikėtų užtikrinti ir realų balsavimo slaptumą, kad žmonės balsuotų, pavyzdžiui, kabinose, o ne kaip dabar – tiesiog prie stalų“, – dėstė A.Anušauskas.
Reikėjo prisistatyti
Pirmąją vietą kandidatų į sostinės merus rinkimuose ir antrąją partijos rinkimų sąraše užėmęs M.Majauskas teigė agitacijai išleidęs 7 tūkstančius litų. Tiek esą kainavo agitaciniai laiškai, išsiuntinėti dviem tūkstančiams partijos narių.
Šie pinigai jam padėjo surinkti 487 balsus kandidatų į merus rinkimuose ir 566 reitingo balsus sąraše.
„Galbūt nebuvau tiek žinomas, kaip kai kurie kiti partijos atstovai, taigi reikėjo labiau prisistatyti. Už tai man teko sumokėti iš savo kišenės“, – aiškino M.Majauskas.
Bet buvęs Andriaus Kubiliaus patarėjas pripažino, jog reikėtų sukurti kokias nors agitacijos ir jos finansavimo taisykles, o už visa tai turėtų mokėti pati patija: „Tai ne tik man nemaži pinigai. Todėl tikrai reikėtų kokios nors tvarkos, numatančios, kiek ir kam partija skirtų pinigų per tokius rinkimus.“
Viskas aiškiai surašyta
V.Benkunskas, laimėjęs pirmąją vietą partijos rinkimų sąraše, nemano, jog reikia ką nors keisti.
„Visų galų dar nesuvedžiau, tačiau manau, kad apie porą tūkstančių litų išleidau.
Bet nemanyčiau, kad partija turėtų kaip nors dar glaudžiau kontroliuoti savo narių veiklą.
Manau, gana aiškiai viskas surašyta partijos reitingavimo tvarkoje, kur nurodyta, ką kiekvienas kandidatas gali ir ko negali daryti, kad turi korektiškai konkuruoti su kitais“, – kalbėjo sostinės tarybos narys.
