Iš Pasvalio kilęs, dabar Danijoje gyvenantis ir dirbantis Dainius Č. prieš ketverius metus sukrėtė Lietuvos katalikų bažnyčią pareiškęs, kad prieš 20 metų patyrė kunigo Juozapo Antanavičiaus lytinę prievartą.
Vyras pasakojo, kad dvasininkas jį, tuo metu dar aštuoniolikos neturintį vaikiną, bučiavo į lūpas, po to savo namuose pagirdė arbata.
Išgėręs jos Dainius Č. esą prabudo pusnuogis dvasininko lovoje ir suprato buvęs išprievartautas, rašo „Lietuvos rytas“.
Nušalino nuo kunigo pareigų
Panevėžio prokurorai buvo pradėję ikiteisminį tyrimą, tačiau jį teko nutraukti dėl senaties.
Į tuos nors ir senus laikus siekiančius kaltinimus rimtai pažvelgė tuometis Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.
J. Kauneckas kreipėsi į Šventojo Sosto atstovą Lietuvoje. Šis apie kunigui mestus sunkius įtarimus pranešė Vatikanui.
Buvo nuspręsta pradėti bažnytinį tyrimą. Jį baigus monsinjorui J.Antanavičiui paskirta bausmė – dvasininkas buvo dvejiems metams nušalintas nuo kunigo pareigų.
Buvo suvaržyta laisvė
Tuomet išgirdęs Vatikano ir vyskupo J.Kaunecko sprendimą J.Antanavičius pats nusprendė gintis. Jis įteikė policijai skundą, kad Dainius Č. jį apšmeižė siekdamas pasipelnyti.
Tiesa, Šiaulių prokurorai, susipažinę su policijos tyrėjų surinkta medžiaga, nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Tačiau kol jis vyko, Dainiui Č. buvo apribota judėjimo laisvė. Jis turėjo du kartus per savaitę registruotis policijoje ir negalėjo išvykti iš Lietuvos.
Kunigo auka save laikantis vyras mano, kad šie apribojimai pažeidė jo, kaip žmogaus, teises. Dainius Č. buvo priverstas nutraukti studijas užsienyje, buvo sužlugdytos jo karjeros galimybės.
„Mano kliento atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtas baudžiamasis persekiojimas Lietuvoje. Jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Apie jį buvo paskleista grynai asmeninio pobūdžio informacija. Ir dabar atėjo laikas kalbėtis dėl žalos atlyginimo“, – sakė advokatas Jonas Butkus.
Jaučiasi esąs per lipšnus
Vilniaus miesto apylinkės teismas kol kas nepradėjo nagrinėti Dainiaus Č. ieškinio Panevėžio vyskupijai ir valstybei. Nuspręsta, kad ieškovas privalo sumokėti žyminį mokestį.
Darkart į viešumą iškeltas sekso skandalas verčia vėl teisintis garbaus 85 metų amžiaus sulaukusį J.Antanavičių.
„Mano kaltė yra ta, kad esu per daug lipšnus. Pamenu, kad tada, prieš 20 metų, pas mane atėjęs tas vaikinas skundėsi gyvenimu ir savo tėvu.
Atsisveikindamas jis man padavė ranką. Kitą ranką aš jam uždėjau ant peties. Jis atkišo lūpas, tai į jas ir pabučiavau. Būtų atsukęs žandą ar ausį – būčiau į juos pabučiavęs.
Neatsimenu, kad būčiau vaišinęs jį arbata, nuo kurios galima užmigti. Nesu nei chemikas, nei provizorius – neturiu supratimo, kaip reikėtų užmigdyti žmogų.
Kita vertus, ar aš, tuo metu 62 metų senis, būčiau įveikęs augalotą aštuoniolikmetį ir jį išprievartavęs? – kalbėjo vėl savo pareigas einantis kunigas J.Antanavičius.
Dvasininkas prisiminė, kad po šio pokalbio Dainius Č. pas jį atėjo antrą kartą ir atnešė sūrį.
„Kas už išprievartavimą atsilygina sūriu?“ – savo pasakojimą argumentavo kunigas.
Jis ir toliau tikina, kad Dainius Č. trokšta pasipelnyti. J.Antanavičius pasakojo gavęs ne vieną laišką nuo lytinės prievartos auka save laikančio vyro.
Laiškuose jis reikalavo, kad dvasininkas parduotų savo namus ir sumokėtų 6 milijonus litų.
Išsiaiškinome, kad kunigas – ne pedofilas
Lionginas Virbalas
Panevėžio vyskupas
„Tai sena istorija. Bažnyčiai pirmiausia rūpi žmogus. Tačiau yra teisinė procedūra, jos negalima pakeisti.
Bažnytinis tyrimas dėl kunigo J.Antanavičiaus elgesio buvo atliktas pagal Bažnyčios kanonų teisę, konsultuotasi su Tikėjimo mokslo kongregacija. Priimtas sprendimas – kunigui J.Antanavičiui buvo paskirta bausmė. Jis ją atliko. Tas procesas pasibaigęs.
Bažnyčia kaltinama paskleidusi asmeninę informaciją ir taip pakenkusi Dainiui Č.
Bažnyčia tikrai neatskleidė išpažinties paslapties. Pats Dainius rašė elektroninius laiškus vyskupui J.Kauneckui ir kai kuriems kunigams, prašydamas perduoti vieną ar kitą žinią nurodytiems žmonėms. O bažnytinio tyrimo bylos medžiaga yra saugoma slaptame kurijos archyve pagal visus kanonų reikalavimus.
Visas tas procesas įrodė, kad tai nebuvo pedofilijos atvejis. Pagal galiojančius nuostatus, jei nusikaltimas atliktas prieš jaunesnį nei 16 metų asmenį, tada yra pedofilija.
Tačiau Dainius tikrai turėjo 16-a, o gal jam jau buvo sukakę ir 18 metų.
Tai galėjo būti nusikaltimas šeštajam Dievo įsakymui, draudžiančiam paleistuvauti. Tam kaltinimui jau suėjusi senatis.
Todėl ta byla negalėjo būti baudžiamoji. Vyskupas, atlikęs tyrimą, paskyrė atgailos laiką kaip bausmę. Bet dėl to konkretaus fakto nebuvo sprendimo, ar įvyko taip, ar neįvyko.
Tačiau apskritai Bažnyčios nuostata aiški – visiškas nepakantumas nusikaltimams, nukreiptiems prieš nepilnamečius. Kas nusikalto, tas turi būti nubaustas.“
