Už Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektą po
pateikimo balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė trys
parlamentarai. Toliau projektą svarstys parlamentiniai komitetai.
„Įstatymas yra reikšmingas žingsnis stiprinant lietuvių
valstybinės kalbos pozicijas ir prisiimant atsakomybę už jos
raidą, jos ateitį“, – sakė projektą pristatęs konservatorius
Valentinas Stundys.
„Suprasdama šio įstatymo reikšmę valstybei, lietuvių
kalbai, kviečiu Seimo narius jį palaikyti. Manau, kad neatsiras nei
vieno Seimo nario, kuris konstitucinio įstatymo nepalaikys, kad
lietuvių kalba yra valstybinė kalba“, – balsuoti už projektą
kolegas ragino konservatorė Vida Marija Čigriejienė.
Tuo tarpu Seimo narių mišrios grupės atstovas Algirdas Patackas sakė projektui turintis priekaištų, kad jame nepakankamai
pabrėžiama tarptautinė lietuvių kalbos reikšmė.
Šiuo metu lietuvių kalbos teisinis reglamentavimas apibrėžtas
paprastu įstatymu. Konstitucinio įstatymo statusas reiškia, kad
jam priimti bei pakeisti reikia didesnio Seimo narių balsų
skaičiaus. Konstitucinio įstatymo projektas laikomas priimtu, jeigu
už jį balsavo daugiau kaip pusė visų Seimo narių - 71, o norint
pakeisti galiojantį konstitucinį įstatymą reikia ne mažiau kaip
trijų penktadalių visų Seimo narių balsų - 85.
Projekte numatoma, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės
valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose bei
išduodamuose asmens ar kituose dokumentuose rašomi lietuviškais
rašmenimis, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis. Taip
pat, kad Lietuvos piliečiams vardai ir pavardės suteikiami ir
keičiami atsižvelgiant į vyriškosios ir moteriškosios formų
skirtumus, jeigu tie skirtumai yra tam tikros kalbos vardų ir
pavardžių gramatinė ypatybė.
Seime šiuo metu svarstomi kiti įstatymų projektai, kuriais
sprendžiamas originalios pavardžių rašybos asmens dokumentuose
klausimas. Vienu projektu siūloma liberalizuoti asmenvardžių
rašybą, leidžiant originalias pavardes lotyniškais rašmenimis,
kitu projektu originali pavardžių rašyba būtų numatyta
papildomame paso puslapyje.
Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas
pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“
ragina vietos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva. Pataisų
šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su
užsieniečiais sudariusioms lietuvėms, o kritikai teigia, kad taip
būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos
statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
Valstybinės kalbos įstatymo projekte taip pat numatoma, kad
teisės aktuose, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų
dokumentuose, registruose, kelio ženkluose, taip pat kitais norminių
teisės aktų nustatytais atvejais vartojami oficialieji Lietuvos
vietovardžiai. Neoficialūs vietovardžiai viešuosiuose užrašuose
galėtų būti teikiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
Pagal projektą, Lietuvoje steigiamų juridinių asmenų
pavadinimai sudaromi lietuvių kalba, išskyrus kitų įstatymų
nustatytas išimtis. Viešieji užrašai, įskaitant prekybos ir
paslaugų teikimo vietų pavadinimus, turi būti lietuvių kalba.
Taip pat projekte įrašyta, kad įstatymas nereglamentuoja
tautinėms mažumoms ar etninėms grupėms priklausančių asmenų ir
jų bendrijų kitų įstatymų nustatytos teisės puoselėti
gimtąją kalbą, taip pat religinių bendrijų kalbos.
Šiuo metu valstybinės kalbos klausimus – apsaugą, vartojimą,
taisyklingumą, puoselėjimą – reglamentuoja Lietuvos valstybinės
kalbos įstatymas.
Konstitucinio įstatymo projektą dėl valstybinės kalbos
parengė darbo grupė, sudaryta dar 2005 metais, vadovaujantis Seimo
nutarimu „Dėl lietuvių kalbos politikos ir perspektyvų Lietuvai
tapus Europos Sąjungos nare“.
Naują projektą pristatantys teikėjai pažymi, kad šiuo metu
galiojantis prieš 18 metų priimtas įstatymas „gerokai pasenęs
tiek teisės normų aiškumo, tiek teisinės technikos požiūriu: kai
kurios normos yra nebeaktualios, kai kurios formuluotės neatitinka
kitų Lietuvos įstatymų, kai kurios netikslios, įstatymo struktūra
nebetenkina dabartinių reikalavimų (pvz., nėra sąvokų
apibrėžčių), pasenusi terminija ir t.t.“.