„Pradėtas ikiteisiminis tyrimas, kuriame minėtas asmuo yra paskelbtas įtariamuoju“, – BNS sakė prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinionienė.
Jos teigimu, tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį. Pagal jį už žmogaus terorizavimą arba sistemingą bauginimą baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Pasak E.Martinionienės, į šią kategoriją gali patekti įvairaus pobūdžio grasinimai.
„Bet koks elgesys, kurį žmogus, kuriam tai skirta, priima kaip grasinimus, išsigąsta, patiria persekiojimą. Šiuo metu yra tiriamos tam tikros aplinkybės, kurios šią akimirką kvalifikuotinos kaip toks straipsnis“, – sakė E.Martinionienė.
B.Burgis penktadienį su BNS bendrauti nenorėjo: „Dabar nepasakysiu nieko ir vėliau nepasakysiu nieko – kol kas aš nekalbus pasidariau.“
64-erių matematiko išsilavinimą turintis B.Burgis KTU gimnazijai vadovauja nuo pat jos įkūrimo 1990-aisiais, jis taip pat yra ir jos įkūrimo idėjos autorius.
Apie pasitraukimą iš pareigų jis pranešė lapkričio pradžioje. B.Burgis anksčiau BNS sakė, kad pareigų neis nuo gruodžio 5-osios.
Viešame laiške KTU gimnazistų tėvai teigė, kad konfliktas kilo, kai viena gimnazijos mokinė viešai užsirūkė ir tuo pažeidė taisykles, tačiau atsisakė palikti gimnaziją, o jos tėvai apskundė įvairioms institucijoms B.Burgį.
KTU rektorius Petras Baršauskas BNS sakė buvęs informuotas, kad tėvai jokių pretenzijų nebeturi.
„Aš gavau vienintelį rašą iš tėvų, kad jokių pretenzijų jam neturi“, – BNS sakė P.Baršauskas.
Rektorius sakė, kad su B.Burgiu dėl pasitraukimo iš gimnazijos direktoriaus pareigų kalbėta buvo gerokai anksčiau, o kitos priežastys sprendimą nebent paspartino.
Naujienų portalui delfi.lt rektorius teigė, kad „B.Burgis visuomet labai kovojo prieš rūkymą ir prieš girtavimą, tačiau jis nebuvo susitvarkęs gimnazijos teisinės bazės“, dėl to ir kilęs konfliktas.
E.Martinionienė penktadienio popietę BNS teigė, kad šioje byloje nėra oficialių duomenų, kad šalys būtų susitaikiusios, todėl tyrimas tęsiamas.
„Ikiteisminis tyrimas nenutrauktas. Kad ir kokie būtų tarpusavio šalių susitarimai, jie nėra proceso veiksmai, atlikti nustatyta tvarka. Gal šalys tarpusavyje ir susitaikė, bet nėra atliktos Baudžiamojo proceso kodekso nustatytos procedūros, kad tai taptų ikiteisminio tyrimo dalimi“, – sakė E.Martinionienė.
