10 metų ES ir NATO: reikės daugiau dirbti ir nuolat tobulėti

„Europos ekonominė integracija tęsiasi jau daugiau nei 50 metų. Verta išskirti 2004-uosius, kai prie Europos Sąjungos prisijungė Baltijos ir kitos Rytų Europos šalys. Šioje konferencijoje atkreipėme dėmesį į ES politiką įvairiais pjūviais Lietuvos kontekste“, – teigė renginio organizatorius bei moderatorius Ramūnas Burokas, Marijampolės savivaldybės mero visuomeninis patarėjas.

Diskusijoje „Lietuvos įmonių plėtra kitose Europos Sąjungos šalių rinkose“ Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas dr. Gediminas Rainys auditorijai priminė, jog mūsų šalies stojimas į Europos Sąjungą prasidėjo 1999-aisiais.

„Tais metais prasidėjo derybos. Vyko juodas darbas, derinant teisės aktus su Europos Sąjunga“, – teigė dr.G.Rainys, akcentavęs, jog Lietuvos ekonomiką tuo metu buvo stipriai paveikusi krizė Rusijoje.

Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus Algimanto Akstino nuomone, pastarąjį pusmetį, kai Rusija paskelbė embargą, Lietuvos verslas nepajuto sunkių pasekmių, o Marijampolės įmonės apskritai išvengė duobių.

„Kodėl mažai eksportuojame, pavyzdžiui, į JAV, Braziliją?“, – klausė diskusijos dalyvių moderatorius R.Burokas.

Dr.G.Rainys teigė, jog eksportuoti į tolimas šalis galimybių turi tik stambios įmonės, o nedidelės bei augančios pasirenka artimiausius kaimynus – Kaliningrado sritį, Latviją, Baltarusiją, Lenkiją: „Mažos įmonės turėtų apsijungti, turėti bendrą ženklą ir tuomet ieškoti didesnių rinkų“.

Tikimasi, jog kitais metais Marijampolėje atsidarys laisvoji ekonominė zona (LEZ).

„Ji kol kas yra kelio pradžioje, – kalbėjo Marijampolės LEZ valdymo bendrovės direktorius Simonas Petrulis. – Laukuose teberuošiama infrastruktūra. Šie darbai bus baigti 2015-ųjų liepą.

Marijampolės LEZ zona turės išskirtinę padėtį – šalia yra magistralė „Via Baltica“, europinės vėžės „Rail Baltica“.

S.Petrulis, kreipdamasis į diskusijoje gausiai dalyvaujančius vyresniųjų klasių gimnazistus, paakino juos skleisti žinią apie Lietuvą: „Esame per mažai žinomi pasaulyje. Kiekvienas iš mūsų gali tapti ambasadoriumi. Pavyzdžiui, savo „Facebook“ draugus nukreipti į atitinkamus tinklalapius apie Lietuvą, jos verslą“.

Diskusijos dalyviai, kalbai pasisukus apie euro įvedimą, buvo vieningos nuomonės – naujoji valiuta šalies verslui atneš daug naudos: bus mažiau kaštų tarptautinėse organizacijose, atpigs skolinimosi kaina.

„Esu didelis euro įvedimo gerbėjas. Prisiminkime, per pastaruosius 100 metų turėjome bene dešimt valiutų. Taip komfortiškai, kaip dabar, nė viena valiuta nebuvo įvedinėjama“, – sakė dr.G.Rainys.

„Mes esame maža, bet lanksti, protingų žmonių šalis. Didžiausias iššūkis, laukiantis mūsų, – išmokti dirbti be ES paramos“, – pabrėžė A.Akstinas.

Jam antrino ir S.Petrulis: „Europos Sąjunga – didžiulė rinka, stipri valiuta. Turėsime ir bėdų, ir džiaugsmų. Reikės daugiau dirbti ir nuolat tobulėti“.

„Ar Lietuvos narystė transatlantinėse organizacijose yra šalies saugumo garantas?“ – šios diskusijos moderatorius Algirdas Kumža, Nepriklausomybės akto signataras, buvęs ambasadorius Ukrainoje, įmonių grupės „Arvi“ tarptautinių ryšių ir komunikacijos vadovas, klausė konferencijos svečių.

Savo nuomonę pareiškė ir į marijampoliečių klausimus atsakė Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, Krašto apsaugos ministerijos Euroatlantinio bendradarbiavimo departamento direktorius, istorikas Saulius Gasiūnas bei žurnalistas Tomas Dapkus.

„Saugumas nėra duotybė. Tai yra kasdienis darbas ir investicijos“, – teigė S.Gasiūnas.

Jis kritikavo kartais girdimą teiginį apie NATO kariuomenę: „Sakoma: „NATO kariuomenė priartėjo prie sienų“. Ji negali priartėti prie jokių sienų, nes tokios kariuomenės nėra. NATO yra politinė organizacija. Jos kariuomenė – atskirų valstybių karinės pajėgos“.

„NATO turi didelį potencialą, kuris atgraso agresorius. Tikiu, jog NATO mus apgins, matome daug solidarumo ženklų. Pavyzdžiui, oro policija. Lietuvoje kasmet įvyksta apie 100 oro erdvės pažeidimų.

Nuo 1994-ųjų mes dalyvaujame įvairiose misijose. Tai buvo rimtas Lietuvos indėlis.

Nepamirškime, jog NATO yra gynybinis aljansas. Akivaizdu, kad įvykiai Ukrainoje jį konsolidavo“, – kalbėjo G.Kirkilas.

A.Paulauskas prisiminė užsienio politikų požiūrį, kai Lietuva pareiškė norą tapti NATO nare: „Tuomet daug kas mums sakė, kad Rusija niekada neleis Lietuvai stoti į NATO. Prisipažinsiu, tokios kalbos stebino. Ne viena valstybė žiūrėjo, kaip į mūsų norus reaguos Rusija“.

A.Paulauskas neslėpė susižavėjimo Lietuvos kariuomene: „Kaip greitai išaugo Lietuvos kariai – moka užsienio kalbų, studijuoja užsienyje.

Turime rimtai pagalvoti apie rezervą, karinį parengimą. Šiuo atveju man pavyzdys – Izraelis.

Mes iš esmės turime atsinaujinti. Mūsų poligonai per maži manevrams, dalis jų plotų buvo privatizuoti“.

Konferencijoje buvo diskutuojama apie krašto gynybos finansavimą.

„Per krizę susimažinome iki gėdingo 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuomet vadovavo konservatorė Rasa Juknevičienė, pareiškusi, jog Krašto apsaugos ministerija yra apaugusi riebalais. Beje, estai per tą pačią krizę išlaikė 2 proc.“, – teigė G.Kirkilas.

A.Paulauskas priminė, jog šiemet Lietuva krašto gynybai jau pasiekė 1 proc. BVP.

T.Dapkus kalbėjo, jog pagrindinį vaidmenį NATO vaidina JAV: „Rusija bet kokiu atveju yra silpnesnė už NATO. Rusija dėjo daug pastangų, kad Lietuva nepatektų į NATO. Mums dabar svarbiausia – stiprios ginkluotosios pajėgos ir kontržvalgyba, kad Rusija neinfiltruotų saviškių“.

T.Dapkus irgi minėjo Izraelio, turinčio šauktinių kariuomenę, kurioje tarnauja ir vaikinai, ir merginos, pavyzdį: „Izraelio visuomenei yra didelė garbė ginti savo valstybę“.

G.Kirkilas pastebėjo, jog 2007–2008-aisiais į Lietuvos kariuomenę dažniausiai eidavo Vilniaus krašto jaunuoliai, kiti išsisukdavo, nes tarnyba buvo netekusi prestižo.

„Ar reikėtų sugrąžinti į kariuomenę šauktinius? Šiuo klausimu kariškiai turi duoti patarimų politikams“, – teigė G.Kirkilas.

„Man svarbiausia, kad atėjus dienai X, būtų apginta šalis. Nesvarbu, kas tai atliks, šauktiniai ar profesionalai“, – tvirtino S.Gasiūnas.

Nuomonių įvairovę pažėrė diskusija apie karo grėsmę.

„Visi užsienio televizijos kanalai tvirtina, kad bus karas. Jūs sakote, kad ne. Koks tai bus karas, kiek jis tęsis? Sprendžiant pagal Ukrainos įvykius, karas Lietuvoje truks penkias minutes“, – į konferencijos svečius kreipėsi marijampolietis istorikas Gediminas Kuncaitis.

„Rusija propagandai išleidžia daugiau pinigų, nei finansuojama mūsų Krašto apsaugos ministerija.

Europos Sąjunga nenori sunaikinti Rusijos ekonomikos, sankcijos nėra savitikslis dalykas“, – teigė G.Kirkilas.

A.Paulauskas mano, jog karas bus: „Rusija kariaus su Ukraina. Be to, artimiausiu metu Moldovoje vyks rinkimai. Prorusiškoms partijoms prognozuojama pergalė. Daugiau nei pusė moldavų pritaria Vladimiro Putino politikai. Pastarasis pareiškė, jog Vakarų civilizacija išsisėmė, Rusija turi tapti sala, susigrąžinti prarastas teritorijas.

Lietuvos kariuomenė yra labai profesionali. Jei prireiktų, pagalba pirmiausia ateitų iš Lenkijos“.

T.Dapkus teigė, jog karas jau vyksta: „Rusai eis tiek toli, kiek mes jiems leisime“.

Antroji konferencijos diena buvo skirta diskusijai apie Marijampolės ateitį.

Apie 2014–2020 metų Marijampolės regiono strateginį plėtros planą kalbėjo Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valdas Tumelis, Susisiekimo ministerijos viceministras, Marijampolės regioninės tarybos narys Algis Žvaliauskas, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo direktorius Andrius Jasinskis bei Jurgita Pačkauskaitė, Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Marijampolės apskrities skyriaus vyr. specialistė.

„Kuo didesnis projektas, tuo ilgesnis jo atsipirkimo laikas. Dabar pagrindinė kryptis – darbo vietų kūrimas.

Po 2020 metų nebegausime tokios paramos, nes BVP artėja prie Europos lygio. Beje, Marijampolės regione BVP augimas yra didžiausias šalyje.

Klaidinga manyti, jei Lietuvoje mažėja gyventojų, tai auga BVP. Taip nėra, nes mažėja vartotojų.

Marijampolė yra išskirtinis regionas, nes turime „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“.

Labai svarbu tinkamai panaudoti gaunamą paramą. Mūsų regionas dažnai nurodomas pavyzdžiu, kaip tikslingiausiai panaudojantis paramą“, – kalbėjo A.Žvaliauskas.

V.Tumelis pastebėjo, jog šimtu procentu nepavyksta padaryti visų darbų, nes pritrūksta finansavimo. Įgyvendinama maždaug 30 proc. projektų.

„Smagu girdėti atvykusių užsieniečių pagyrimus apie sutvarkytas Marijampolės viešąsias erdves. Patys čia gyvendami gal ne viską ir pastebime.

Tačiau užsieniečius stebina mūsų atlyginimai. Reikia galvoti, kokiomis priemonėmis galėtume mažinti atotrūkį tarp mūsų ir Europos atlyginimų“, – sakė A.Jasinskis.

J.Pačkauskaitė pabrėžė, jog akcentuojamas tikslingas lėšų panaudojimas, kad kiekvienas euras duotų papildomą eurą, jog lėšos nebūtų pravalgomos, o duotų pridėtinės vertės.

Marijampoliečio Tado Šverčiausko nuomone, per daug dėmesio skiriama infrastruktūrai ir per mažai darbo vietų kūrimui, darbo jėgos trūkumui.

„Mūsų misija – padaryti palankią aplinką gyventojams, verslui“, – teigė V.Tumelis, suabejojęs, ar netvarkomas ir apleistas miestas pritrauktų daugiau darbo jėgos.

Diskusijoje dalyvavęs Seimo narys Albinas Mitrulevičius apgailestavo, jog iki šiol Kalvarijos nepasiekė dujos: „Koks verslas eis į Kalvariją, jei nėra dujų? Katilines malkomis kūrens?“.

A.Žvaliauskas atsakė, jog projektas dėl dujų Kalvarijoje seniai yra parengtas, tačiau miestelio savivaldybė esą nenori.

Naujų darbo vietų atsiras, kai Marijampolėje atsidarys LEZ, kuria kol kas domisi septyni investuotojai.

A.Žvaliauskas pastebėjo, jog ne visi investuotojai Lietuvoje nori kurti verlą nuo nulio :“Kai kurie jų ateina nusipirkti verslo. O kur jie buvo prieš 20 metų?“.

A.Žvaliauskas neabejoja gražia Marijampolės ateitimi.

„2020 metais miete jau bus pastatyti visi tuneliai po „Rail Baltica“, Aušros gatvėje bus naujas tiltas, į Kauną važinėsime plačia magistrale. Reikia tikėti tuo, ką darai“, – tvirtino A.Žvaliauskas.