ES Teisingumo Teismo posėdis planuojamas lapkričio 20 dieną.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pernai gruodį nutarė kreiptis į ESTT, prašydamas priimti skubų prejudicinį sprendimą dėl „Snoro“ platintų indėlių sertifikatų ir obligacijų.
ES Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti, ar ES direktyvos, reglamentuojančios indėlininkų ir investuotojų draudimą, yra tinkamai perkeltos į Lietuvos teisės aktus, pagal kuriuos „Snoro“ indėlių sertifikatų ir obligacijų turėtojams draudimo apsauga netaikytina.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama daugiau kaip 200 civilinių bylų, kuriose ieškovai ginčija indėlių sertifikatų sutartis – bendra jų reikalavimų suma yra didesnė kaip 22 mln. litų. Beveik 400 ieškovų ginčija „Snoro“ obligacijų sutartis, o bendra reikalavimų suma yra didesnė kaip 16 mln. litų.
Kai kurių indėlių sertifikatus įsigijusių „Snoro“ klientų interesus teismuose ginanti Investuotojų asociacija mano, kad žmonės buvo suklaidinti žodžių žaismo, nes „indėlio sertifikatas“ turėtų liudyti, jog žmogus turi indėlį. Po „Snoro“ bankroto paaiškėjo, kad Lietuvos bankas buvo uždraudęs „Snorui“ mokėti didesnes palūkanas už indėlius, todėl bankas pasitelkė naują instrumentą – indėlio sertifikatą, kurį žmonėms pateikė kaip „tokį pat indėlį, tik su didesne grąža“.
Tuo tarpu Indėlių draudimo fondas tvirtina, kad „Snoro“ indėlių sertifikatai kartu su obligacijomis nėra draudimo objektas, todėl juos įsigijusiems asmenimis draudimo išmoka neturi būti mokama.
Kai kuriems „Snoro“ indėlio sertifikatų bei obligacijų savininkams jau yra pavykę prisiteisti draudimo išmokas, tačiau tai jie padarė teismui įrodę, kad „Snoras“ juos suklaidino, todėl jų sudarytos sutartys yra negaliojančios.
„Snoro“ veikla sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, o bankroto byla bankui iškelta gruodžio 7 dieną. „Snoras“ buvo išleidęs apie 630 mln. litų obligacijų ir indėlių sertifikatų, iš jų obligacijų – 330 mln. litų.
