ES Teisingumo Teismo posėdis planuojamas lapkričio 20 dieną.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pernai gruodį nutarė
kreiptis į ESTT, prašydamas priimti skubų prejudicinį sprendimą
dėl „Snoro“ platintų indėlių sertifikatų ir obligacijų.
ES Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti, ar ES direktyvos,
reglamentuojančios indėlininkų ir investuotojų draudimą, yra
tinkamai perkeltos į Lietuvos teisės aktus, pagal kuriuos
„Snoro“ indėlių sertifikatų ir obligacijų turėtojams draudimo
apsauga netaikytina.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama daugiau kaip 200 civilinių
bylų, kuriose ieškovai ginčija indėlių sertifikatų sutartis –
bendra jų reikalavimų suma yra didesnė kaip 22 mln. litų. Beveik
400 ieškovų ginčija „Snoro“ obligacijų sutartis, o bendra
reikalavimų suma yra didesnė kaip 16 mln. litų.
Kai kurių indėlių sertifikatus įsigijusių „Snoro“
klientų interesus teismuose ginanti Investuotojų asociacija mano,
kad žmonės buvo suklaidinti žodžių žaismo, nes „indėlio
sertifikatas“ turėtų liudyti, jog žmogus turi indėlį. Po
„Snoro“ bankroto paaiškėjo, kad Lietuvos bankas buvo uždraudęs
„Snorui“ mokėti didesnes palūkanas už indėlius, todėl bankas
pasitelkė naują instrumentą – indėlio sertifikatą, kurį
žmonėms pateikė kaip „tokį pat indėlį, tik su didesne
grąža“.
Tuo tarpu Indėlių draudimo fondas tvirtina, kad „Snoro“
indėlių sertifikatai kartu su obligacijomis nėra draudimo objektas,
todėl juos įsigijusiems asmenimis draudimo išmoka neturi būti
mokama.
Kai kuriems „Snoro“ indėlio sertifikatų bei obligacijų
savininkams jau yra pavykę prisiteisti draudimo išmokas, tačiau tai
jie padarė teismui įrodę, kad „Snoras“ juos suklaidino, todėl
jų sudarytos sutartys yra negaliojančios.
„Snoro“ veikla sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, o
bankroto byla bankui iškelta gruodžio 7 dieną. „Snoras“ buvo
išleidęs apie 630 mln. litų obligacijų ir indėlių sertifikatų,
iš jų obligacijų – 330 mln. litų.