Kritikos esme tapo vieno skaitytojo pasisakymas, kuriame, prabėgom pacitavus autorių, pretenzijos buvo išsakytos štai taip. „Didžioji rusų tautą patyrė didelę traumą.... tegu pasiskandina girti savo išvietėse" Cia buvo didzio, lietuvisko, Grybauskaites epochos filosofo ir mastytojo Ciulpes zodis. Manau ko po sito, jam belieka jo latvisko proto brolio Rinkeviciaus pavydziu, pagaliau prisipazinti kad jis buvo yra ir bus pederastu. Tai jam nepaprastai padeda kuryboje, beigi isvengti LR BK uz tautines nesantaikos kurstyma ir karo propoganda“.
Išsakė žmogus anonimiškai savo ironišką nuomonę ir dingo iš eterio, nėra kaip iškviesti anąįį į dvikovą arba bent paprašyti detaliau paaiškinti išvadą, kaip tas, nevirsta liežuvis sakyti, dalykas gali nepaprastai padėti kūryboje ir panašiai. Gal žmogelis išties kažką žinojo daugiau nei vargšas autorius. Tačiau internetinis vaiduoklis pagadino orą ir pradingo virtualios erdvės tyruose, nieko dabar nesugaudysi. Vaiduoklio IP: 84.46.242.238
Keletą minučių prieš tai kitas skaitytojas uždavė klausimą – ar Čiuldė nesilanko Tailande? Dar vienas skaitytojas perklausė – kodėl tai yra šitaip svarbu? Po to sekė jau staigus kaip skalpelio dūris cituotas paaiškinimas apie autoriaus seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę.
Kažkas panašaus į detektyvą su viską paaiškinančia pabaiga, ar ne? Nesakau, kad nuomonė buvo režisuojama palaipsniui, susitarus būreliui sąmokslininkų, nesu tokia svarbi persona, kad visur vaidentųsi piktojo žabangos. Tačiau į klausimą – pagal kokius požymius kartais yra nustatoma seksualinė orientacija, atsakymą jau žinau. Pasirodo galima pagal lojalumą V.Putino režimui. Nesugebi pašlovinti banditiškų V.Putino užmojų, vadinasi esi pederastas. Ar supratai? Jeigu kol kas nesupranti, tai paprotinsime dar ir kitą kartą. Štai tokios tokelės, brolyčiai!
Paprastai nerašau komentarų po savo straipsneliais, tai būtų kvaila bet kuriuo atveju, tačiau šįkart nesusilaikiau, o po to, žinoma, gailėjausi, atšovęs minėtam neprieteliui lygiai su tokiu pat nenorminės leksikos užtaisu.
Toliau toji nedidelės garbės autocitata: „Dar kartą leidai įsitikinti, kad fufaikiniai trisdešimtrubliniai komentatoriai yra kaip reta durni. Būtų įdomiau, jei sakytum, kad Čiuldė yra ufonautas, žmogus su lapės uodega ar lapė, persirengusi žmogumi, o dabar kartojami išdėvėti ir nykūs kaip dvokiantys autai kagėbistiniai triukai (logikas ir disidentas Zinovjevas tai išsamiai aprašė knygoje "Žioruojančios aukštumos", ypač vertas dėmesio tas papasakotas ten atvejis, kai kagėbistai platino gandą, kad senas diedas, tarybų valdžios priešas yra lesbietė).
Putiniškoji kabėgistinė propaganda yra panaši į senąją sovietinę, bet daug kartų labiau nusususi, kvailesnė, nykesnė, dar labiau apgailėtina. Tačiau Vladimiro Vladimirovyčiaus raito ant arklio, demonstruojančio torsą su nuogomis krūtimis vaizdelis gal ir vertas seksopatologų dėmesio“.
Juokinga ir graudu, dar ir nesmagu. Niekas neužsistojo vargšelio autoriaus, taigi autorius pats pabandė save apginti Tačiau nekaltinkite autoriaus dar ir dėl to, kad atsakydamas anonimui tada neprisistatė kaip yra įprasta tarp džentelmenų, - būtų pernelyg didelė garbė beveidžiui oponentui išgirsti tokį gražų vardą ir garbingą pavardę. Kita vertus, jau aišku, kad puolęs į balą sausas nekelsi, taigi ryžtuosi pratęsti šią pseudo-diskusiją, atidengdamas savo tikrąjį veidą.
Žinoma, nesmagu, užgauna vyrišką ambiciją lipdomos tokio tipo etiketės. Tačiau nesivaržykite, ponai, varykite kiek telpa, maža nepasirodys, be to, yra už ką. Ne kartą savo aplinkoje esu laidęs homofobiškus juokelius, taigi viskas, kas sugrįš atgal, priimsiu kaip užtarnautą atpildą.
Sovietinė valdžia savo oponentus viešai traktavo kaip psichinius ligonius, o kagėbistai gaudavo užduotis neviešai išplatinti dar ir legendas apie jų neva „netradicinę orientaciją“, tarsi pati sovietinė valdžia būtų psichiškai sveika ir tradicinė... O putinizmo formulė labai paprasta: putinizmas - tai kagėbizmas kvadratu, nauja šalies vidaus politikos ir tarptautinių santykių kagėbizacijsos stadija, sukimasis uždarame KGB cikle.
Didelis nesmagumas dėl homofobiškų juokelių ateina supratus, jog tolerancija tikrąja to žodžio prasme išmuša kortas iš tokio tipo kaip V.Putinas žaidėjų rankų, siaurina jų veiklos ratą.
Jeigu žmogus gėdijasi, drovisi, turi ką slėpti, jo gėda gali būti panaudota nešvariuose žaidimuose. Kaip buvo paviešinta vadinamojoje glasnost epochoje, visas legionas homoseksualių žmonių dirbo KGB naudai, neretai prasiskverbdami į labiausiai uždaras sferas. Savo ruožtu forsuota tolerancija leidžia išsilaisvinti iš kompleksų, priimant tikrovę tokią, kokia ji yra.
Žinoma, tokie ekscesai, kai vaikams buvo sekamos pasakos apie besimylinčius princus, o kažkur darželiuose tarsi ir vyko persirenginėjimo klounada, kai berniukai, neva pratinami būti tolerantiškais, persirenginėjo mergaitiškais rūbais, o mergaitės dėl to paties tikslo - berniukiškais, yra jau ne tolerancijos pamoka ar idėjos pašlovinimas, o viešas kretinizmo išvaržos arba kvailumo karpos ant nosies demonstravimas. Jeigu tokios nesąmonės iš tiesų kažkur buvo praktikuojamos, tai tėvai privalo paduoti valstybę į teismą, o valstybė – išmokėti milijonines kompensacijas.
Civilizuotame pasaulyje taip pat pasitaiko silpnapročių, o jų veiklos pasekmėmis, nurenkant durnaropių derlių, be kitų netrunka pasinaudoti taip pat ir nešvankūs V.Putino režimo emisarai.
Tikriausiai nuvilsiu ne vieną, prisipažindamas, kad nesu žydras, tačiau gal kažką paguos bent tai, kad šis autorius vis tik neabejotinai yra spalvotas. Ogi nesigėdydamas sakau, kad esu ryškiai violetinis! Ne, ne, tikrai ne dėl menamų sąsajų su Garliavos istorija, tikrai nesimpatizuoju (labai švelniai tariant) patvorinių gaujai.
Esu violetinis labiausiai tauria to žodžio prasme, kai vedusio vyro žmonos vardas yra mieliausiai skabantis vardas pasaulyje – Vio-le-ta. O gyvenant su gražiąja Violeta, visi suprantate, neįmanoma neišsivioletinti.
Taip pat nebeliko jau paslapties iš to, kad Kinijos ir dabartinės Rusijos autoritariniai režimai plačiai naudojasi samdomų komentatorių interneto platybėse paslaugomis, kurie už mokestį tiražuoja režimams naudingą nuomonę neva spontaniškai reiškiamą paprastų žmonių, liaudies masių. Toks esą yra laisvai skambantis liaudies balsas.
Tačiau, kaip atrodo, mūsų dienraščių skaitytojų komentarų rubrikose pasitaiko net ir tokių keistų nuomonės tiražuotojų, kurie šlovina V.Putino režimą ir dergia savo šalį visai ne dėl niekingų trisdešimties rublių, o iš pašaukimo. Kaip kartais sakoma, labai sunku dirbti Paryžiuje prostitute, nes čia didelė konkurencija kyla iš padorių moterų. Kaip atrodo bent man, anksčiau cituotas oponentas taip pat priklauso idėjinių prostitučių porūšiui.
Pabaigai papasakosiu vaizdelį, kuris, jaučiu, tikrai patiks uoliausiems V.Putino gerbėjams. Štai joja V.Putinas ant arklio, apsinuoginęs, kaip toje legendinėje nuotraukoje, iki pusės, tiesus kaip styga, demonstruodamas savo liekną liemenį ir raumeningą krūtinę.
Kur jis joja? Ogi čia pat, pro internetinių tituškų šimtatūkstantinę minią, pamaldžiai suklupusią ant žemės, niekam iš minios dar nedrįstant pakelti akis į dievaitį. O kai Krymo išvaduotojas ir t.t. (visų titulų nesuskaičiuosi) nulips nuo arklio, nedidelis būrelis išrinktųjų, vienetai iš tūkstančių pasinaudos teise pabučiuoti Didžiajam Vadui į tą vietą, kur nesusieina. Jeigu labai stengsitės, jūs galite būti vienas iš jų!
