„Priemonės, kurių dabar valstybės kartu su tarptautinėmis
organizacijomis imasi kontroliuojant naujos epidemijos plitimą,
duoda, galima sakyti, veiksmingų rezultatų: bent jau tai, kad yra
sustabdyta naujų atveju skaičius, ar bent jau nekyla staigiau, nei
rodo prognozės. Tai rodo, kad priemonių efektyvumas yra ir tai yra
optimistinis ženklas“, - pirmadienį BNS telefonu iš Briuselio
sakė Europos Komisijos narys, savaitgalį grįžęs iš pirmojo
vizito Siera Leonėje, Liberijoje ir Gvinėjoje.
Eurokomisaras, kartu su Kipro atstovu Christosu Stylianides'iu, EK atsakingu už humanitarinę pagalbą,
praėjusią savaitę į šį regioną vyko stebėti, kaip vyksta kova
su Ebolos plitimu, kaip teikiama pagalba užsikrėtusiems virusu.
Pasak V.P.Andriukaičio, šiuo metu keičiasi epidemijos
„geografinė situacija“ - virusas plinta ne didmiesčiuose, o
atokesniuose regionuose, kur nėra reikiamos infrastruktūros medikams
patekti, nėra kelių ir dėl to būtina „keisti taktiką“ imantis
papildomų skubių veiksmų.
„Dabar reikia papildomų judrių komandų, kurios galėtų vykti
į šalies gilumą. Bet norint vykti į gilumą, reikia turėti
transporto priemones, komandas, laboratorijas. Tad reikalingas ne tik
centralizuotų lauko klinikų steigimas, bet reikia ir naujų
instrumentų. (...) dabar reikalingi epidemiologai, higienistai,
sociologai netgi psichosociologai, kurie galėtų padėti įveikti
(problemos) suvokimo skirtumus tarp žmonių“, - sakė
eurokomisaras.
Jis pripažino, kad pati sudėtingiausia situacija šiuo metu yra
Gvinėjoje, o efektyviausia su virusu kovojama Liberijoje. Siera
Leonėje, anot jo, taip pat „vadovaujamasi kiek kitais
organizaciniais principais“, tuo metu Gvinėja yra gerokai didesnė
valstybė už likusias dvi, tad čia kyla daugiausia problemų tiek
dėl infrastruktūros, tiek dėl nesugebėjimo užtikrinti
elementariausių higienos reikalavimų.
„Šalys yra be galo dideliame skurde. Pamatęs tą savo akimis
gali suprasti, kokios tai yra skirtingos planetos. Įsivaizduokite,
kai reikia kalbėti apie elementarias infekcijos užkardymo priemones,
kad būtų tualetai, kanalizacija, vandentiekis, nes nieko nėra, o
infekcijos plinta tomis sąlygomis, kurios ten egzistuoja. Norint
užkirsti infekciją reikia tokių priemonių, ką jau bekalbėti apie
tai, kad, pavyzdžiui, šešiems milijonams gyventojų yra 46
gydytojai. Tokioje situacijoje dirba tarptautinės komandos. (...)
Supratimas, kaip valdyti gydymo procesą pačiose lauko tipo
ligoninėse, jis jau yra geresnis, yra daug pažengta“, - medikų
darbo sąlygas įvertino V.P.Andriukaitis.
Pasak jo, ypač daug dėmesio šiuo metu skiriama medicininio
personalo apmokymams, pagerėjusios yra ir personalo evakuacijos
sprendimo priemonės.
V.P.Andriukaitis tikino, kad įvertinus vizito metu stebėtą
situaciją, EK bus teikiamas tolesnių priemonių planas. Bus
rekomenduojama aprūpinti vietos bendruomenes bent minimaliu
skaičiumi epidemiologų, slaugytojų ir transporto priemonių,
stiprinti jų evakuacijos galimybes, stiprinti greitos pagalbos
teikimą. Pasak jo, šiuo metu siekiant užkirsti kelią infekcijos
plitimui, svarbiausia nustatyti tolesnius plitimo židinius - tam
būtina gera komunikacija tarp regionų.
Naujausiais Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis,
kilus Ebolos protrūkiui nuo šios ligos mirė apie 4,8 tūkst.
žmonių, užsikrėtusiųjų yra dar per 13 tūkst.
Viruso židiniai nustatyti aštuoniose Afrikos valstybėse,
smarkiausiai nukentėjo Liberija, Gvinėja ir Siera Leonė.