Neseniai pasiūlyta Lietuvos kariuomenėje suformuoti greitojo reagavimo pajėgas, kurios galėtų reaguoti nedelsiant ir turėtų pakankamai kovinės galios užkirsti kelią priešiškų jėgų veiksmams šalies teritorijoje taikos metu. Pirmoji šių pajėgų treniruotė vyks jau kitą savaitę.
Netrukus į Lietuvą atvyks ir 140 danų žvalgų. Jie kartu su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų dalinių žvalgais dalyvaus bendrose pratybose. Kariai kartu atsigabens ir karinę techniką.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas artėjančios Lietuvos kariuomenės dienos proga surengtoje spaudos konferencijoje pristatė aktualiausius krašto apsaugos sistemos klausimus.
J.Oleko teigimu, didžiausia keletą metų gynybos išlaidų problema yra sprendžiama: „Galime pasidžiaugti, kad finansavimas dvidešimt procentų didesnis nei pernai. Procentinė biudžeto išraiška vos pavys 2008-uosius metus. Kitais metais metais finansavimas turėtų didėti iki 32 proc.“
Pasak ministro, planuojama įsigyti prieštankinės ir priešlėktuvinės ginkluotės ir pradėti įgyvendinti pėstininkų kovos mašinų projektus, „statyti treniruočių miestelį, kuriame kariai galėtų treniruotis ir miesto sąlygomis, o ne tik miškuose“.
Ministras J. Olekas teigė, kad krašto apsaugos finansavimas 2008 m. buvo arti šių NATO standartų, vėliau buvo nutolta nuo jų ir tik 2014 metais vėl prie jų priartėta, o 2015 m. visiškai šiuos standartus atitiks. 2015 m. personalo išlaikymui bus skirta 49,6 proc., o įsigijimams ir ginkluotei – 27,1 proc. nuo visų krašto apsaugai skiriamų lėšų. „Atsižvelgiant į tai, papildomos lėšos bus skiriamos prarastų pajėgumų atstatymui, atsargų papildymui, priimančiosios šalies paramai sąjungininkams teikti, plėsti su koviniu rengimu susijusią infrastruktūrą ir vystyti jos pajėgumus,“ – sakė ministras. Pasak ministro, vienas iš svarbiausių prioritetų yra karių tarnybos sąlygų gerinimas, siekiant juos aprūpinti modernia ginkluote ir apsaugos priemonėmis.
J.Olekas pabrėžė, kad daug dėmesio bus skiriama Šiaulių ir Ruklos karinėms bazėms, bus gerinamos sąlygos Lietuvos kariams ir sąjungininkams.
„Esame rytinis NATO pasienis, kur yra daugiausia įtampos, tad turime investuoti į karius, aprūpinti juos reikalinga įranga. Kiekvienas, kuris ateina tarnauti į Lietuvos kariuomene, turi tuo didžiuotis“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras ir padėkojo gyventojams, kurie daugiau nei šimtu tūkstančių litų parėmė kariuomenę skyrę du procentus Gyventojų pajamų mokesčio.
V.Žukas teigė, kad bus ne tik gerinamos kariuomenės mokymo bazės, bet ir trumpesnės priėmimo į kariuomenę procedūros, kad daugiau jaunuolių norėtų sieti savo ateitį su tarnyba kariuomenėje. „Svarbia kovinio pasirengimo dalimi išlieka bendros pratybos su NATO partneriais, jų kitais metais jau suplanuota net keletas. Priimdami sąjungininkus treniruotis Lietuvoje turime užtikrinti ir visą jiems paramą, tai padaryti mums padės partneriai iš Estijos ir Latvijos“, – kalbėjo kariuomenės vadas ir pridūrė, kad mūsų kariai taip pat vyks ir į pratybas į užsienį.
Kariuomenės vadas sakė, kad už gyventojų skirtą paramą trisdešimties karių būrys bus aprūpintas specialiomis neperšaunamosiomis liemenėmis. Lygindamas aukojusiųjų skaičių su praėjusiais metais, kariuomenės vadas užsiminė, kad pernai kariuomenei aukojo vos trys asmenys, o paaukota suma sudarė vos penkis šimtus litų.
