Civilinėje byloje dėl visuotinio susirinkimo sprendimų
pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti auditą
L.V.Papirtis ir I.Vėgėlė yra patraukti trečiaisiais asmenimis.
Ketvirtadienį byloje buvo numatytas antras parengiamasis posėdis,
tačiau jo surengti nepavyko.
„Kodėl didžiuliai sunkumai įteikti procesinius dokumentus?
Iš tikrųjų turėjom problemą su vienu trečiuoju asmeniu, dabar
vėl turim problemą su įteikimu. Negrįžta mums šaknelės dėl
visiškai man nesuprantamų priežasčių. Trečiajam asmeniui
I.Vėgėlei nepranešta. Teismas neturi jokių procesinių galimybių
net parengiamojo posėdžio surengti“, - sakė teisėja Diana
Butrimienė.
„Nebe pirmas kartas, kai turim problemą, ką ieškove galvojate
apie procesinių dokumentų ir šaukimų įteikimą per
antstolius?“, - kreipėsi teisėją į vieną į ieškovų byloje
Gintarį Trakšelį. Pastarasis atsakė, kad tokiai idėjai pritartų.
Teisėja taip pat sakė, kad šaukimas į bylą L.V.Papirčiui
kartą teikiamas per Kazimiero Simonavičiaus universitetą.
„Atsakovams siunčiam kaip juridiniam asmeniui, trečiajam
asmeniui kaip į jo darbovietę, tai pačiai advokatūrai, bet vis
tiek turim problemų“, - stebėjosi teisėja.
Lietuvos advokatūros atstovė byloje Sandra Ponelienė teismui
sakė, kad advokatūroje šaukimas nėra gautas, advokatai turi darbo
vietas, ten turi būti užtikrintas procesinių dokumentų priėmimas.
„Byloje nėra objektyvių duomenų, kad dokumentai negauti dėl
mūsų kaltės“, - paminėjo advokatūros atstovė.
„Visais galimais adresais siuntinėjom popierius“ , - sakė
teisėja ir paskelbė, kad nutarė leisti įteikti šaukimus per
antstolius ir parengiamąjį posėdį atideda iki kitų metų sausio
15 dienos.
Lietuvos advokatūros veikla nepatenkinti keturi advokatai
trečiadienį teismo paprašė panaikinti naujojo Advokatų tarybos
pirmininko Igno Vėgėlės išrinkimą į šias pareigas.
Anksčiau šioje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu buvo
patrauktas tik buvęs tarybos pirmininkas L.V.Papirtis. Vėliau keturi
advokatai pateikė patikslintą ieškinį, kuriame trečiuoju asmeniu
įvardijo ir I.Vėgėlę.
Ieškovais byloje esantys advokatai sako, kad jeigu rinkimuose
nebūtų dalyvavęs advokatas L.V.Papirtis, vietoj jo būtų
dalyvavęs kitas teisininkas ir jis galėjo būti išrinktas.
„Aš asmeniškai balsavau už I.Vėgėlę, nes nenorėjau
atiduoti balso už L.V.Papirtį. Jeigu būtų kitas kandidatas, aš
galbūt būčiau balsavusi už jį“, - BNS yra sakiusi viena iš
ieškovių byloje advokatė Jurgita Jurkšaitytė.
Teismas yra įpareigojęs Lietuvos advokatūrą pateikti ieškovų
prašomus finansinius dokumentus. Ieškovai sako, kad gavę
reikalaujamus dokumentus apie Lietuvos advokatūros veiklą, galės
pagrįsti reikalavimus dėl audito atlikimo. Ieškovai taip pat
pageidauja informacijos apie honorarus, samdytus darbuotojus, mokamų
honorarų dydžius.
Viena ieškovių J. Jurkšaitytė sako, kad nenori pyktis su
Lietuvos advokatūra ir nori įnešti skaudrumo, naujumo ir atvirumo
į šią organizaciją.
„Mes mokam įmokas, mes turim teisę žinoti, kaip naudojami
mūsų pinigai“, - BNS yra sakiusi J Jurkšaitytė. Be to, ji
pastebi, kad valdymo organus renkami asmenys iš tų pačių advokatų
kontorų, todėl sulaukti pasikeitimų advokatūroje sunku tikėtis.
Ieškovai teigia, kad buvęs Advokatų tarybos pirmininkas
L.V.Papirtis neteisėtai vėl kandidatavo į šias pareigas ir
neteisėtai buvo išrinktas į Advokatų tarybą, nes įstatai numato
dviejų kadencijų ribojimą. Jie taip pat prašo teismo įpareigoti
Revizijos komisiją atlikti Advokatų tarybos veiklos auditą,
argumentuodami, kad iki šiol auditas buvo tik formalus.
Teismui ieškinį pateikė advokatai Ramūnas Kazlauskas, Rūta
Čilinskaitė, J.Jurkšaitytė ir G.Trakšelis.
Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas I.Vėgėlė
yra sakęs, kad visuotinio advokatų susirinkimo rezultatais suabejojo
tik keturi advokatai iš 2 tūkst., o advokatų etinė savigarba turi
skatinti ieškoti neteisminių būdų.
„Dauguma advokatų norėjo atsinaujinimo ir permainų, o tai
šiandien atspindi tiek rinkimų rezultatai, tiek naujai išrinktos
Advokatų tarybos veikla. Iš daugiau nei 2000 advokatų, keturi
advokatai suabejojo visuotinio advokatų susirinkimo sprendimo
rezultatais. Demokratinėje teisinėje visuomenėje abejojantieji turi
teisę pasitikrinti poziciją teisme, tačiau stipraus advokato
etinės savigarbos požymis yra rasti neteisminių būdų sutarti su
sava bendruomene pačių valia ir jėgomis“, - BNS yra sakęs
I.Vėgėlė.
Lietuvos advokatūra viešai skelbia, kad, kviečiant atsisakyti
bendravimo ieškiniais bei žengti susitaikymo keliu, rugsėjo 18
dieną vykusiame Advokatų tarybos posėdyje taip pat buvo išklausyti
visuotinio advokatų susirinkimo sprendimus teisme ginčijantys
advokatai. Pasak pranešimo, Advokatų taryba paprašė pateikti
konkrečias sąlygas – atsisakymo nuo ieškinio ar dėl taikos
sutarties sudarymo, – nes atvykusieji į tarybos posėdį jų
nepateikė.
Lietuvoje šiuo metų yra per 2 tūkst. advokatų ir apie 850
advokatų padėjėjų.