Tai pranešta ketvirtadienį per plenarinį posėdį, remiantis
Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacija. Šią išvadą
patvirtino dar praėjusios kadencijos Seimo etikos sargai.
2011 metais komisija nusprendė, kad balsuodamas dėl dirbtinį
apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo Seimas pritarė dviem viena
kitai prieštaraujančioms nuostatoms, todėl projektas turi būti
svarstomas iš naujo.
Seimo statutas numato, kad tuo atveju, jei priėmimo metu nebuvo
priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai,
pranešėjas gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti. Jeigu Seimas
šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto
svarstymo pagrindiniame komitete. Šia galimybe įstatymo projekto
priėmimo metu galima pasinaudoti tik vieną kartą.
Praėjusią kadenciją pradėjęs įstatymo priėmimo procedūrą
parlamentas pritarė konservatyviems pasiūlymams, kurie embrionų
leidžia sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters
gimdą, ir ne daugiau trijų. Tačiau parlamentarai neišbraukė
aukščiau buvusios nuostatos, kurioje reglamentuojama, kad dėl
perteklinių embrionų naudojimo ateityje sprendžia šeima.
Seime pagrindinės diskusijos kyla dėl to, ar leisti embrionų
šaldymą. Pradėję svarstyti projektą parlamentarai parėmė
leidimą sukurti iki 10 embrionų ir juos šaldyti, tačiau priėmimo
stadijoje tokių nuostatų atsisakyta. Liberalaus reglamentavimo
priešininkai sako, kad tokiu būtu Seimas įteisintų gyvybės
naikinimą. Jie remiasi nuostata, kad gyvybė atsiranda nuo
apvaisinimo akimirkos.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų
dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik
privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų
sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo
tvarkos patvirtinimo“.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu,
nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų
kompensavimo. Priėmus įstatymą, pagalbinio apvaisinimo procedūros,
kaip ir kitos gydymo paslaugos, galėtų būti kompensuojamos
Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų
tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių
vaisingo amžiaus šeimų.