Pagal Civilinio kodekso pataisą, santuoką būtų galima sudaryti bet kurioje Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigoje, nepriklausomai nuo būsimų sutuoktinių ar jų tėvų deklaruotos gyvenamosios vietos.
„Šiuo metu Civilinio kodekso nuostatose numatyta, kad santuoka registruojama vieno iš susituokiančiųjų ar jų tėvų deklaruotos gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos skyriuje. Esamas įstatyminis reguliavimas varžo būsimų sutuoktinių teises laisvai pasirinkti savo santuokos vietą. Juk susituokti jaunavedžiai turi ir nori nebūtinai ten, kur gyvena jie ar jų tėvai”, – Seimo Ryšių su visuomene skyriaus išplatintame pranešime cituojamas J.Požela.
Politikas tvirtina, kad šiuo metu vis daugiau žmonių savo santuokas nori įregistruoti kitur, nei gimė ir augo, o esama tvarka verčia jaunavedžius ieškoti absurdiškų išeičių - fiktyvaus gyvenamosios vietos deklaravimo.
2009 metais pakeitus teisinį reguliavimą jaunavedžiams buvo leista pasirinkti, kur įregistruoti santuoką: santuokų rūmų salėje ar jų pasirinktoje vietoje, tačiau reikalavimas tai daryti savivaldybėje, kurioje gyvena jaunieji arba jų tėvai, išliko.
„Dabar galiojančios nuostatos nebeatitinka šiandienos realijų. Tarkime, būsimi sutuoktiniai, gimę ir augę Vilniuje, kaip ir jų tėvai, galėtų susituokti tik Vilniaus miesto savivaldybėje, nepaisant to, kad vieną reikšmingiausių gyvenimo įvykių jie norėtų pažymėti, pavyzdžiui, pajūryje. Tokiu atveju jaunavedžiai ieško būdų, kaip savaitei tapti tos savivaldybės, kurioje vyks jų šventė, gyventojais. Jie prisiregistruoja pas draugus ar pažįstamus ir po šventės vėl tampa savo savivaldybės gyventojais“, - sako J.Požela.
Parlamentaro teigimu, panaši praktika, kai nėra ribojimų, kurioje santuokos registracijos vietoje galima įteisinti santuoką, egzistuoja Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse.
