Pagal Civilinio kodekso pataisą, santuoką būtų galima sudaryti
bet kurioje Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigoje,
nepriklausomai nuo būsimų sutuoktinių ar jų tėvų deklaruotos
gyvenamosios vietos.
„Šiuo metu Civilinio kodekso nuostatose numatyta, kad santuoka
registruojama vieno iš susituokiančiųjų ar jų tėvų deklaruotos
gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos skyriuje. Esamas
įstatyminis reguliavimas varžo būsimų sutuoktinių teises laisvai
pasirinkti savo santuokos vietą. Juk susituokti jaunavedžiai turi ir
nori nebūtinai ten, kur gyvena jie ar jų tėvai”, – Seimo
Ryšių su visuomene skyriaus išplatintame pranešime cituojamas
J.Požela.
Politikas tvirtina, kad šiuo metu vis daugiau žmonių savo
santuokas nori įregistruoti kitur, nei gimė ir augo, o esama tvarka
verčia jaunavedžius ieškoti absurdiškų išeičių - fiktyvaus
gyvenamosios vietos deklaravimo.
2009 metais pakeitus teisinį reguliavimą jaunavedžiams buvo
leista pasirinkti, kur įregistruoti santuoką: santuokų rūmų
salėje ar jų pasirinktoje vietoje, tačiau reikalavimas tai daryti
savivaldybėje, kurioje gyvena jaunieji arba jų tėvai, išliko.
„Dabar galiojančios nuostatos nebeatitinka šiandienos
realijų. Tarkime, būsimi sutuoktiniai, gimę ir augę Vilniuje, kaip
ir jų tėvai, galėtų susituokti tik Vilniaus miesto savivaldybėje,
nepaisant to, kad vieną reikšmingiausių gyvenimo įvykių jie
norėtų pažymėti, pavyzdžiui, pajūryje. Tokiu atveju
jaunavedžiai ieško būdų, kaip savaitei tapti tos savivaldybės,
kurioje vyks jų šventė, gyventojais. Jie prisiregistruoja pas
draugus ar pažįstamus ir po šventės vėl tampa savo savivaldybės
gyventojais“, - sako J.Požela.
Parlamentaro teigimu, panaši praktika, kai nėra ribojimų,
kurioje santuokos registracijos vietoje galima įteisinti santuoką,
egzistuoja Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje,
Prancūzijoje ir kitose šalyse.