Interviu BNS ministras tvirtina neskirsiantis viceministrų pagal
politinę liniją, o ieškosiantis kompetetingų specialistų, tačiau
kol kas jam tinkantys kandidatai į šias pareigas neina baimindamiesi
sunkumų ieškant kito darbo. Jis taip pat tikino skirsiantis dėmesį
vidaus pajėgoms pasirengti nekonvencinio karo grėsmėms, sieksiantis
didesnio tarnybų veiksmų koordinavimo.
- Kokias reformas vykdysite ministerijai pavaldžiose įstaigose,
ką siūlysite jungti, ko atsisakyti?
- Didelių reformų čia ir dabar niekas nedarys. Iš kito taško
noriu įsigilinti į visas problemas, ne tik į statutinės tarnybos,
nors tai turbūt yra viena pagrindinė ministerijos dalių. Bus
suburti ekspertai, kurie kolegialiai įvertins keletą faktų:
ministerijos veiklos sritis, apimtis, įstaigas, kurios dalyvauja.
Norime pirmiausia pažiūrėti, ar visa tai, ką daro VRM, ar visas
tas funkcijas ji tikrai turėtų atlikti. Kada atliksime visą
analizę, pasižiūrėsime realią situaciją, bus priimamas vienas ar
kitas sprendimas - tai natūralu, nes yra pakankamai gremėzdiška
struktūra, o norėtųsi, kad ji veiktų efektyviai, kad nebūtų
išpūstas valdymo aparatas. Tai atitinka ir Vyriausybės lūkesčius.
Vienas pirminių uždavinių - turime konsoliduoti pajėgas,
veikiančias viešojo saugumo srityje. Tai yra ir policija, ir
Viešojo saugumo tarnyba, ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kad
tikrai būtų galima tuos žmogiškuosius resursus išnaudoti
konsoliduotai žmonių saugumui padidinti. Turbūt piliečiui nėra
labai didelio skirtumo, jei jam reikalinga pagalba, kas pirmas
privažiuos - ar pasienietis, ar policininkas, ar viešojo saugumo
tarnyba, kuri yra specialios paskirties įstaiga, bet kasdienėje
veikloje yra per mažai išnaudojama.
Rinksimės su šių tarnybų, ministerijos departamentų vadovais,
darysime žingsnius, matyt, dviem kryptimis: norime padaryti bendrą
įsakymą, kad būtų nustatyti prioritetai, jog tais atvejais, kada
žmogaus gyvybei ir sveikatai gresia pavojus, visų tarnybų
reagavimas būtų būtent šį įvykį tiems, kas yra arčiausiai.
Kitu atveju, norint tinkamai reaguoti tiek pasieniečiams į policijos
iškvietimą, tiek policininkams į pasieniečių iškvietimą, į
sienos pažeidimą, kontrabandininkų sulaikymą reikia turėti ir
kompetencijos. Tad mes priimsime sprendimą, kad einama sinergijos
keliu, pažiūrėsime, kokių žinių trūksta, kad būtų galima
reaguoti į pažeidimus, kad kiekvieną dieną tiek pasieniečiai,
tiek policijos budėtojai matytų, kokios pajėgos yra, kuo disponuoja
valstybė.
Kalbant apie Viešojo saugumo tarnybą - jiems kol kas nėra
tokios funkcijos numatytos, jei jie sulaiko pažeidėją. Jie jį
pristato į policiją. Manau, kad reikėtų jiems šiek tiek
kompetenciją išplėsti, kad jie galėtų surašyti patys protokolą,
įvesti į mūsų registrą ir sėkmingai darbuotis. Svarbu jų
nelaikyti kareivinėse - juos galima kasdien išnaudoti ir padedant
pasieniui, tiek policijai, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybai, ugniagesiams-gelbėtojams gelbėjimo darbuose. Apie
mechaninį sujungimą kalbos nėra, bet per funkcinę sinergiją tai
bus daroma.
- Ką darysite su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)?
- Dėl FNTT situacija paprasta - yra Vyriausybės programa. Aš
manau, jei rašoma rinkimų programa, kuri po to virsta koalicine
Vyriausybės programa, ji skirta ne rinkėjui apgauti, kad gautum
balsus. Tie darbai, kurie yra įrašyti, jie privalo būti padaryti.
Šioje vietoje ta nuostata yra numatyta - arba ji turi būti pakeista,
arba įgyvendinta. Šiandien, aš manau, mes skubiai nieko nedarysime.
(...) Konsoliduoti funkcijas šioje srityje reikia, bet tikrai nebus
daroma staigių sprendimų, kad FNTT jungiama prie Specialiųjų
tyrimų tarnybos (STT), tai tikrai tokių dalykų nebus. Mes susėsime
ir išanalizuosime, kad valstybėje esantys resursai ir įstaigos
nedubliuotų viena kitos funkcijų.
Kalbant apie kriminalinės žvalgybos subjektus, kurių yra
pakankamai daug, galbūt ir per daug, jie dirba nekoordinuodami
veiksmų, su tais pačiais objektais: pasieniečiai gaudo grupuotę,
FNTT ir policija. To neturi būti.
- Kaip vertinate informaciją dėl FNTT vadovo Kęstučio
Jucevičiaus galbūt neteisėtų veiksmų, prokurorų pradėtą ir
nutrauktą tyrimą?
- Tą informaciją vertinu pakankamai rimtai, nes negali būti
abejonių dėl tokio rango pareigūnų patikimumo ir pasitikėjimo
jais. Tačiau noriu išsiaiškinti, kokiais pagrindais nutrauktas
ikiteisminis tyrimas, nes galimas nutraukimas yra įvairus. Noriu
išsiaiškinti ramiai - yra ikiteisminio tyrimo medžiaga ir, galvoju,
kiek jos galima atskleisti, kas numatyta įstatyme ar Generalinės
prokuratūros leidimu, mūsų generalinė inspektorė, mes
pasižiūrėsime.
Vadovo personalija neturi kenkti tarnybai - neturi būti toks
modelis, kad jei vadovas negali dirbti, tai jo klausimą spręskime
visos tarnybos arba padalinio sąskaita, reformuodami,
reorganizuodami.
- Ar jau turite viceministrų kandidatūras?
- Aš laikausi principo parinkti tuos žmones, kurie būtų,
pirma, jauni galbūt ne amžiumi, bet savo dvasia, tikrai norėtų
pokyčių, norėtų dirbti čia atsiraitoję rankoves, ne būti
aukštu valdininku, bet dirbti, ne būti užuovėjoje, bet daryti
pokyčius, reikalingus sistemai. Tikrai noriu pasirinkti tokius
žmones, kurie būtų sąžiningi, kompetetingi, būtų darbštūs,
turėtų karštą širdį, norą, galimybes, keltų sau aukštus
tikslus.
Kandidatų tikrai turiu, tik labai gaila, kad ne vienas šiuos
kriterijus atitinkantis žmogus sako, kad politika yra kažkas blogai,
kažkas tokio nešvaraus: mes nenorime ten eiti ir geriau pastovėsime
šalia ir palauksime ar kažkaip padėsime. Tai labiausiai nuvilia,
kad žmonės, atitinkantys kriterijus, turi nelabai gerą nuostatą.
Bet, manau, ir mano, ir visos valstybės tikslas yra tai pakeisti, kad
eitų žmonės ir veržtųsi ne tie, kurie nori, o kurie gali.
Dveji metai, manau, yra labai daug - galiausia, tai yra unikali
galimybė prisiliesti prie valstybės valdymo aukščiausiu lygiu,
pasiekti ambicingus tikslus. Problema yra kita - kad kartais po tokios
pozicijos uždedamas antspaudas ir nenorima priimti niekur. Bet,
manau, pavyks pritraukti tokius žmones, kurie, kaip ir aš, negalvos,
ką po to reikės veikti. Aš tikrai žinau ir turiu idėjų, ką
toliau daryti. Bet, manau, tie žmonės, kurie atitiks išvardytas
savybes, tiek privačiame versle, tiek valstybės tarnyboje turėtų
atrasti galimybes save toliau realizuoti.
Buvo toks sutarimas su partijos pirmininku, kalbant apie galimybes
užimti viceministrų postus - partiškumo tikrai nebus žiūrima,
priklausomybė partijai nebus vienas kažkokių pliusų. Bet jei,
sakykime, bus partinis žmogus, kuris atitiks tuos kriterijus, tai
tikrai nebus minusas.
- Pats nežadate stoti į „Tvarką ir teisingumą“?
- Kol kas tikrai nežadu niekur stoti - esu paskirtas kaip
nepartinis, „techninis“ ministras ir tikrai noriu padirbėti
atsiraitojęs rankoves. Kol kas apie tai net negalvoju.
- Poste palikote socialdemokratų viceministrą Elviną
Jankevičių, tačiau nekviečiate toliau dirbti „tvarkiečių“
deleguoto Žimanto Pacevičiaus. Kodėl?
- Tai yra ministro Dailio Alfonso Barakausko politinio
pasitikėjimo pareigūnas, pasibaigus ministro įgaliojimams, nutrūko
ir jo įgaliojimai. Tikrai šioje vietoje noriu pokyčių, ypač,
kurie susiję su statutine tarnyba, su įsisenėjusiomis problemomis.
Nesakau, kad tai vien ministerijos (klausimas), bet tikrai, jūs
žinote, kad kyla klausimų ir apie nepatrauklumą tarnybos, apie
negebėjimą kartais vykdyti funkcijas, apie įstatymų trūkumą.
Šioje vietoje reikia labai stipriai padirbėti - aš, kaip
ministras, tai darau, ir noriu, kad viceministras tai darytų. Kasdien
dirbu šiuo klausimu, norisi, kad žmonės būtų patys
„pačiausi“. Jau geriau kurį laiką neturėti nieko, negu turėti
bet ką.
- Kada bus integruoti greitosios medicinos pagalbos telefonai į
Bendrąjį pagalbos centrą?
- Negali būti jokių diskusijų: yra priimti teisės aktai,
sprendimai, kad turi būti vienas pagalbos numeris šalyje - 112. Tam
yra įdėtos nemažos investicijos, europinės lėšos.
Artimiausiu metu planuojame susitikti dėl šio klausimo ir su
sveikatos apsaugos ministre. Čia negali būti jokio svaičiojimo,
kad valstybės politiką šioje srityje nustatinėtų vienos ar kitos
Greitosios medicinos pagalbos stoties viršininkas. Tai, kas
užsibrėžta, tikrai bus padaryta: du centrai jau sėkmingai veikia,
dar šeši centrai pradės veikti vėliau. Bus įrengtos nuotolinės
darbo vietos, bet pačios stotys bus aprūpintos įranga, o
kompetencijos, aprašas ir algoritmas bus suderintas.
Mes turime terminą tris centrus įrengti iki sausio 1-osios, dar
tris - iki kitų metų kovo 1-osios. Manau, kad iki kovo mes visiškai
šį klausimą galutinai uždarysime. Vyriausybės sprendimas yra
tvirtas ir manau, kad su ministre surasime, kaip priversti tuos
asmenis, kurie bando sabotuoti šį sprendimą, įvykdyti politinę
valią.
- Kaip ministerijai pavaldžios tarnybos ruošiamos reaguoti į
kylančias geopolitines grėsmes?
- Žiūrint į tai, kas vyksta pasaulyje, turime būti pasirengę
viskam. Visos statutinės vidaus reikalų sistemos tarnybos turi savo
uždavinius, įvykus ekstremaliai situacijai ir neišsivysčius jai
iki nepaprastosios padėties ar karo padėties. Pirmiausia, yra
policijos reakcija į galimus teisėtvarkos pažeidimus. Kalbant apie
teroristinį aktą, policijoje yra antiteroristinių operacijų
rinktinė „Aras“, kuri tikrai pakankamai stipri, tarptautiniu
lygiu vertinama tarnyba.
Pagal naujausius įstatymų pakeitimus, kuriuos inicijavo
prezidentė, Viešojo saugumo tarnyba, Valstybės sienos apsaugos
tarnyba ir Vadovybės apsaugos departamentas karo atveju irgi tampa
ginkluotų pajėgų dalimi. Su naujuoju kariuomenės vadu teko
bendrauti dar būnant policijos vadovu - tikrai matau racionalų
kariuomenės vado požiūrį į vidaus reikalų sistemos pajėgų
vietą tokiais atvejais.
Buvo ne vienos pratybos su kariuomene, rengiamės dar padaryti,
pavasarį ir kariuomenė organizuos - kad atsitikus tai X dienai,
visas mechanizmas pradėtų suktis nepriklausomai nuo vieno ar kito
žmogaus buvimo pozicijoje. Turi būti sudėliotas algoritmas. Jis
yra, bet jis turi būti tobulinamas sąveikoje.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sienos pažeidimo
atveju pirmieji susidurtų, pirmieji stotų į tą kovą. Vadinasi,
turi būti numatyta, ką jie daro, kaip jiems ateina pagalba jiems iš
vidaus reikalų sistemos, kada įsijungia kariuomenė. Tai susiję ir
su jų aprūpinimu - turime aprūpinti ginkluote, priemonėmis visas
tarnybas, kad jos galėtų su šiais iššūkiais susidoroti. Tai
viena prioritetinių mūsų veiklos sričių, mes tikrai suvokiame
situacijos rimtumą.
- Pinigų įgyvendinti šiems planams užteks, ar tam reikėtų
papildomų lėšų kitų metų biudžete?
- Lėšų poreikį esame pateikę, tikimės, kad per
bendradarbiavimą su Krašto apsaugos ministerija tai, ką numato
mūsų įstatymai, ta dalis gali būti finansuojama, bet ne
pravalgyta, Kaip minėjau, tai būtų įranga, ginkluotė, ekipuotė,
poligonai, kurie yra labai svarbūs, nes ypač viešojo saugumo
tarnybos poligonai yra beviltiškai apleisti.
Per ilgalaikes investicijas į ilgalaikį išliekamąjį turtą
tie pinigai, kurie papildomai yra skirti krašto apsaugos sistemai
arba krašto gynybai, turėtų būti tinkamai investuoti.
Manau, tie poligonai turi būti bendri - juos kariuomenė turi
pakankamai susitvarkiusi. Mūsų poligonai yra beviltiškai pasenę.
Tad tai būtų investicijos į poligonus, kuriais galėtų naudotis ir
mūsų tarnybos, ir kariuomenė. Mūsų nedidelėje valstybėje
atskirai kurti kažkokias struktūras būtų pakankamai neracionalu.
- Dar rugsėjį ministras Dailis Alfonsas Barakauskas pasirašė
susitarimą su Latvijos ir Estijos ministrais dėl bendro komiteto,
kuris koordinuotų visų Baltijos šalių tarnybų veiksmus esant
grėsmėms. Kaip tai bus įgyvendinama?
- Dabar yra pauzė. Tikrai puikiai pažįstu Latvijos vidaus
reikalų ministrą, kuris tapo ministru ir naujojoje Vyriausybėje, su
kolega iš Estijos dar neteko bendrauti. Susitarimo dar nemačiau, bet
tai yra susiję su tam tikromis teisinėmis problemomis. Norint
apsikeisti pajėgomis, tai turi būti įtvirtinta įstatyme, tai turi
atitikti Europos Sąjungos teisyno reikalavimus.
Šiandien galiu tvirtai pasakyti - mano žiniomis, toks teisinis
pagrindas yra tik policinėms pajėgoms pasikeisti, tai yra vidaus
reikalų ministro sprendimu gali būti panaudota mūsų
antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“ bet kurioje Europos
Sąjungos valstybėje. „Aras“ jau buvo panaudotas Estijoje
padedant kolegoms užtikrinti vieno svarbaus renginio saugumą. Galima
panaudoti ir viešosios policijos pajėgas - jomis galima pasinaudoti
tiek Lietuvai, tiek siųsti į užsienį. Tai buvo panaudota prieš
porą metų, kai Lenkijos pajėgos dalyvavo Vilniuje futbolo
varžybose. Šioje vietoje įstatymiškai yra viskas sureguliuota.
Tas ketinimų protokolas tikrai yra labai svarbus, bet reikia
pažiūrėti teisinę bazę - ar iš tikrųjų Viešojo saugumo
tarnybos, antiriaušiniai daliniai gali būti panaudoti užsienio
valstybėje. Manau, tuos atsakymus rasime.
- Vertinant Rusijos remiamą agresiją Ukrainoje, ar mūsų
pačių tarnybos šiuo metu yra pasirengusios nekonvenciniam karui?
- Net neabejoju. Aišku, iki Ukrainos įvykių pasirengimas irgi
buvo, mūsų pajėgos labai skiriasi nuo Ukrainos. Teko būti ten
likus porai metų prieš tuos įvykius, pamatyti sistemą. Švelniai
tariant, ji buvo keistokai gremėzdiška, nelabai efektyvi ir veiksni,
ką ir parodė įvykiai.
Mūsų pajėgos yra pasirengusios. Galbūt iki tų įvykių buvo
kilęs klausimas dėl koordinavimo, dėl kompetencijų aiškumo, kas
ką turi daryti. Bet šiandien tikrai galiu pasakyti: jei tokia
grėsmė kiltų, tai bent jau vidaus reikalų sistemoje esančios
pajėgos, tie žmonės tikrai atliktų savo pareigą valstybei
nedvejodami - net neabejoju jų lojalumu valstybei, pilietiškumu,
patriotiškumu.
- Kur, jūsų manymu, buvo Ukrainos klaida, kad į separatistų
pusę perėjo nemažai sistemos pareigūnų?
- Ukrainoje išsibėgiojo ir milicija, ir kitų problemų buvo.
Kita vertus, reikia prisiimti atsakomybę ir tiems, kurie pokyčius
valstybėje padarė, kad pasikeitus valdžiai buvo pradėta niekinti
vidaus reikalų sistema, žeminti. Prisiminkime, kada ant kelių buvo
suklupdyti specialiųjų pajėgų kariai. Nevertinkime, blogas ar
geras režimas buvo - bet jie vykdė tuometinės legitimios valdžios
įsakymus ir įstatymus. Bloga ji buvo, žiauri, kraugeriška -
atmeskime tai: pareigūnas turi būti apsaugotas nuo politinio
įsikišimo. Jei jis yra prisiekęs valstybei, gina valstybę, vykdo
teisėtus įsakymus, vadinasi, jis bet kokiu atveju turi būti
apsaugotas. O tos apsaugos Ukrainoje, matyt, pritrūko - žmonės
pamatė, kad valstybė juos išdavė ir turbūt dėl to taip
pasielgė. Kitas klausimas, ar teisėtai, ar ne jie panaudojo ginklą.
Bet pasakyti, kad milicija ir vidaus kariuomenė yra blogis ir juos
žeminti - nemanau, kad tai buvo išmintinga.
- Ministerija buvo parengusi projektą, siūlantį pareigūnų
pensinio amžiaus ilginimą nuo 20 iki 25 tarnybos metų. Ar šį
siūlymą teiksite Seimui?
- Tikrai siūlysime, kadangi suvokiame bendrą socialinę
situaciją šalyje, socialinių pensininkų daugėjimą. Norime
turėti galimybę išlaikyti tarnyboje tuos žmones, kurie yra
pasiekę savo produktyvumo piką, turiu omenyje 40-45 metų žmones.
Dabar duotas pavedimas rengti dar vieną projektą, kuris turi būti
socialiai teisingas, t. y. turi būti numatytas pereinamasis
laikotarpis, tai turi ateiti palaipsniui, nekalbant apie tuos žmones,
kurie tik pradeda tarnauti ar yra 5 metus ištarnavę. Kaip pavyzdys,
galėtų įsijungti (pensinio amžiaus didinimo) mechanizmas tiems,
kurie ištarnavę tarp 5 ir 15 metų, kad kasmet jiems pensinis
amžius ilgėtų mėnesiu. Tiems, kurie jau yra pasiekę 15 metų,
reikėtų palikti sąlygas ištarnauti pagal tai, kas buvo. Tikrai
nebus taip, kad pareigūnai rytoj atsibudę turės tarnauti 25 metus.
Tas pereinamas laikotarpis bus išdėliotas pakankamai ilgas.
Lygiagrečiai turime darbuotis ir pasiekti, jei norime pailginti
pensinį amžių, kad už kažkurį laikotarpį būtų skaičiuojama
ir didesnė pensija. Dabar per metus pridedamas vienas procentas nuo
atlyginimo, tad mūsų pamąstymas yra, kad tarp 20 ir 25 metų būtų
skaičiuojama 1,5 proc., o paskui - vėl vienas procentas.
Manau, jau Seimo pavasario sesijoje tokios pataisos galėtų
būti, svarbu, kad būtų sudėti saugikliai. Manau, kad Seime
registruotas projektas yra per griežtas, turi būti amortizacija:
nesinorėtų, kad šiandien žmonės, kurie jau ištarnavę 20 metų,
šiandien imtų ir išeitų. Kalbant apie policiją, tai būtų apie
60 proc. pareigūnų. Įsivaizduokite, kokios būtų pasekmės.
- Kaip vyksta Žydrūno Ilgausko Lietuvos pilietybės naikinimo
procedūros - gal jas ketinama stabdyti?
- Procedūros tebevyksta, jos nėra baigtos. Šiandien teisinė
bazė yra tokia, kad mes privalome laikytis įstatymo
„nuasmenintai“.
- Ar daug tokių atvejų, kai Lietuvos pilietybė atimama dėl
kitos šalies pilietybės įgijimo?
- Šiandien pasirašiau įsakymą dėl Lietuvos pilietybės
netekimo, kuriame buvo gal 15 pavardžių. Tai buvo susiję su kitos
pilietybės įgijimu.
- Kaip manote, kokios spragos ministerijoje lėmė galbūt
nusikalstamą ministerijos darbuotojų veiklą, dėl kurios šiuo metu
teisėsauga atlieka tyrimą? Ar turite sprendimų, kaip tam užkirsti
kelią ateityje?
- Per tas kelias darbo dienas matau, kad iš esmės aktyvios
politikos korupcijos prevencijos srityje, matyt, ir nebuvo, nebuvo tam
skirta resursų, sudaryta korupcijos prevencijos grupė yra daugiau
formali. Yra klausimų, ar mechanizmas, susijęs su viešaisiais
pirkimais, tikrai turėtų būti toks.
Kitas momentas, ką galima būtų išnaudoti ir dėl ko ketinu
priimti sprendimus - ministerija yra pakankamai unikali, nes jai
tiesiogiai pavaldūs padaliniai ir įstaigos, turinčios kriminalinės
žvalgybos subjekto teises. Kalbant apie šiuos resursus, mes juos
panaudosime pirmiausia prevencijai. (...) Kalbėjome ir su
Specialiųjų tyrimų tarnybos, ir su prokuratūros atitinkamų
departamentų vadovais, kad teisinė bazė tai leidžia. Ir
kriminalinės žvalgybos subjektai, esantys prie ministerijos,
privalės ir vykdyti prevenciją, ir, aišku, tirti korupcines
veiklas, susijusias su ministerija ir įstaigas prie ministerijos.
Tikrai nebus kuriamas padalinys, tiesiog bus numatyti resursai
Policijos departamente, VSAT, FNTT, kurie bus orientuoti į šias
veiklas, kurios vyksta ministerijoje.
- Nemažai diskusijų kilo dėl skubaus naujojo policijos vadovo
skyrimo aplinkybių - gal galite jas pakomentuoti? Ko tikitės iš
policijos vadovo?
- Galbūt daugelis žmonių nežino, kodėl reikėjo greitai
paskirti generalinį komisarą: pagal galiojantį Policijos
įstatymą, generaliniam komisarui pasitraukus savo noru, jis laikinai
eina pareigas, kol bus paskirtas naujas komisaras. Tad aš negalėjau
prisiekti kaip ministras, kol nebuvo naujo generalinio komisaro. Dėl
to, manau, sprendimas buvo valstybei racionalus, kad lygiagrečiai
buvo vykdomi abu procesai.
Tikrai buvo trys kandidatūros - Renato Požėlos, Lino Pernavo ir
Donato Malaškevičiaus. Vyriausybėje išlindo ta viena pavardė
(Renato Požėlos) dėl to, kad nėra numatytų procedūrų, kad
būtų iškart trys pateiktos (...). Tiesiog buvo daugiau techninė
klaida to paviešinimo. Bet tos kandidatūros buvo pateiktos
premjerui, prezidentei, ieškota pliusų ir minusų. Kaip minėjau -
kiekvienas iš trijų galėjo vadovauti. Noriu panaikinti
spekuliacijas, kad tai nusprendė vienas ar kitas valstybės vadovas:
apsvarsčius kandidatūras, paskirtas, bet ne prisiekęs ministras
pasirinko, kad norėtų darbuotis su Linu Pernavu.
Netiesa, kad tą pačią dieną jie sužinojo. Kadangi aš greit
tapau ministru, nuo to pat momento buvo pasakyta kandidatams, kurie,
mano manymu, galėtų užimti policijos vadovo postą, kad jie
ruoštų savo programą, matymą, strategiją.
Taip pat kažkur praslydo, kad kažkas kažkur skundėsi, kad man
valstybės vadovė tris kartus per dieną paskambino. Tokias
kvailystes reikia atmesti (...). Būdavo numatyti susitikimai su
prezidente, kai būdavo tradicinis ataskaitos pateikimas ir Policijos
diena. Per metus būdavo gal trys skambučiai, bet globaliais,
valstybei svarbiais klausimais.
Kalbant apie naująjį policijos vadovą - L.Pernavas yra tikrai
kompetetingas, su geromis žmogiškomis savybėmis. Manau, jis baigs
tuos darbus, susijusius su reforma, kadangi mes juos darėme kartu.
Galbūt jis turi ir platesnį matymą naujovių. Aš tikrai padėsiu
kaip ministras jam tuos siekius įgyvendinti, bet tikrai nesikišiu,
nelįsiu į kasdienių policijos klausimų sprendimą.
- Seimas įteisino savanorius ugniagesius. Kokia šio sprendimo
reikšmė?
- Tai labai puikus dalykas, kuris buvo kelerius metų beviltiškai
užstrigęs. Tos savivaldybių komandos šiuo metu yra nevisiškai
pajėgios atlikti pirminius gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus.
Savanorystė puikiai funkcionuoja senose Europos Sąjungos
valstybėse, Vokietijoje, toje pačioje Lenkijoje. Savanoriai
ugniagesiai Lenkijoje net atlieka pirminius darbus eismo įvykiuose,
turi specialią techniką, aprangą, yra apmokyti. Savanoriškumo
pagrindu žmonės yra apsisprendę gelbėti savo artimą. Mūsų
įstatymo priėmimas, kuris įsigalios 2016 metais, yra vienas
strateginių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento
uždavinių, kad šis atsiradimas savanorių ugniagesių instituto
būtų sėkmingai įgyvendintas. Ten numatytos geros socialinės
garantijos, draudimai, mokymai. Tai būtų didelė paspirtis tiek
valstybinei, tiek savivaldybių ugniagesiams.